Kodėl plečiasi venos?
Statistika negailestinga: apie 40 proc. moterų ir 20 proc. vyrų turi įvairių veninės kraujotakos sutrikimų, pasireiškiančių ne tik sulaukus brandaus amžiaus. Pasak angiochirurgo dr. Donato Inčiūros, pastaruoju metu venų varikoze suserga vis jaunesni žmonės.
Iš pradžių kojų odą išmargina kapiliarų tinkliukai, vėliau pasirodo venų mazgelių. Tai pastebėjusi moteris labiau kremtasi dėl išvaizdos, kurį laiką kitų simptomų gali ir nejausti. Tačiau, jei nesigydoma, netrukus atsiranda sunkumas kojose, kartais jas traukia mėšlungis. Tai – venų varikozei būdingi požymiai.
Ši liga išsivysto, kai prastai ima veikti venų vožtuvėliai. Tada venose ima didėti spaudimas, ir vis daugiau užsistovi kraujas. Dėl to ir kiti, iki šiol nepažeisti vožtuvai praranda sandarumą. Sutrinka kraujotaka: dalis kraujo negrįžta į širdį, kaupiasi apatinėse galūnėse, todėl venos plečiasi ir ilgėja, susiformuoja veniniai mazgai, jie pradeda matytis poodyje.
Ar tai pavojinga sveikatai?
Venų varikozė – ne vien estetinė problema, bet rimta liga. Negydoma ji gali sukelti didelių komplikacijų, pavyzdžiui, trofines opas. Opa – atvira žaizda, todėl tai tiesus kelias infekcijai patekti į organizmą. Sunkiausios iš galimų bakterinių komplikacijų – sepsis, kitaip kraujo užkrėtimas.
Išsiplėtus venoms, kyla ir kitų ligų grėsmė. Viena pavojingiausių – tromboflebitas, arba paviršinių venų uždegimas. Jis prasideda, kai venose susidaro trombų. Priklausomai nuo organizmo, kraujo krešumo ir kt., krešuliai gali pasiekti giliąsias venas, o iš ten nukeliauti į plaučių arteriją ir sukelti plaučių arterijos tromboemboliją ir staigią mirtį.
Kas turi įtakos venoms plėstis?
Venų ligų atsiradimo priežastys įvairios. Įtakos turi paveldimumas (jei mamos venos buvo išsiplėtusios, tikėtina, kad ir dukra turės mazgeliais išvagotas kojas), įgimtas kojų venų vožtuvų sutrikimas ar jungiamojo audinio silpnumas.
Moterims kojų venos plečiasi dažniau nei vyrams. Tai lemia moteriškųjų hormonų pokyčiai per brendimą, nėštumą, menopauzę: dėl to venų sienelės atsipalaiduoja ir praranda tonusą. Venų ligų riziką didina ir geriamųjų kontraceptikų vartojimas. Be to, kai kurios moterys kasdien avi aukštakulnius, jie ne veltui vadinami žudikais.
Dar pridurkime, kad daugelis dailiosios lyties atstovių dirba stovimą ar sėdimą darbą, daug keliauja, o ilgas sėdėjimas lėktuve tikrai nėra gerai kojoms. Venų ligoms atsirasti įtakos turi ir alkoholio vartojimas, per didelis kūno svoris, nejudrus gyvenimo būdas ir, atvirkščiai, intensyvus sportas, pomėgis kaitintis saulėje, pirtyse ir kt.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Su gydytoju angiochirurgu reikėtų konsultuotis, kai kojos greitai pavargsta, jaučiamas jų sunkumas ir skausmas, tirpimas ilgiau pasėdėjus ar pastovėjus; taip pat kai antroje dienos pusėje kojos patinsta, naktimis traukia mėšlungis, išryškėja poodinės kojų venos, pakinta kojų odos spalva ir yra kitų nerimą keliančių negalavimų. Jokiu būdu negalima laukti, kol apatinėje kojų dalyje atsiras žaizdų ar opų, nes tai ženklas, kad liga jau smarkiai pažengusi.
Kaip gydoma?
Venų varikozė gydoma konservatyviai (kompresinė terapija, dažniausiai rekomenduojamos specialios kompresinės kojinės), skleroterapija arba chirurgiškai (atvira ar operacija lazeriu). Koks metodas tinkamiausias pacientui, sprendžia gydytojas, pakonsultavęs pacientą ir atlikęs kojų venų echoskopinį tyrimą.
Nemažai moterų yra girdėjusios apie skleroterapiją, t. y, kai venų plėtimasis sustabdomas suleidus specialių medikamentų. Vaistų paveikta vena užanka, ilgainiui surandėja ir išnyksta. Šiuo metodu galima gydyti tiek estetinę varikozę, taip pat kapiliarines venas, tiek poodinius kamienus ar jungiančias venas, kur yra sutrikusi kraujotaka. Skleroterapija yra derinama su kompresine terapija. Tačiau būtent gydytojas specialistas sprendžia, ar pacientei padės skleroterapija, ar reikalinga operacija. Jos metodą parenka chirurgas, atsižvelgdamas į ligos stadiją, paciento sveikatos būklę, amžių ir kitus faktorius.
Kuo skiriasi klasikinė ir lazeriu atliekama operacija?
Laikai, kai po chirurginės kojų venų operacijos pacientai visą mėnesį vaikščiodavo sutvarstytomis kojomis, jau praėjo.
Klasikinė kojų venų operacija (flebektomija) dažniausiai atliekama taikant spinalinę nejautrą, kartais bendrinę arba vietinę. Operuojant kojų venas lazeriu, taikoma vietinė nejautra: specialių anestetikų suleidžiama slėgine pompa į odą ir poodį pagal venų kamienus ir išsiplėtusius varikozinius mazgus.
Operuojant klasikiniu būdu, specialiu zondu šalinamas didžiosios arba mažosios poodinės venos kamienas per kirkšnies arba pakinklio pjūvį. Varikoziniai mazgai šalinami atskirai, atliekant mažus pjūvelius blauzdoje. Blauzdos ir šlaunies pjūveliai nesiuvami, klijuojami specialiomis juostelėmis, o kirkšnies (pakinklio) pjūviai siuvami specialiais tirpiaisiais siūlais, kurių šalinti nereikia. Po flebektomijos jau kitą dieną pacientas vaikšto ir išleidžiamas į namus, o po savaitės gali grįžti į darbą, jeigu jis nesunkus fiziškai.
Pasak Kauno klinikos „Bendrosios medicinos praktika“ angiochirurgo dr. D. Inčiūros, kojų venų operacijos lazeriu – vienas efektyviausių venų varikozės gydymo metodų, jo veiksmingumas įrodytas moksliniais tyrimais.
Beje, panašus gydymo būdas – radiodažnuminė abliacija. Operuojant endoveniniu lazeriu, vena veikiama lazerio spinduliu, o radiodažnuminės abliacijos metu ji sudeginama iš elektrodo sklindančios aukšto dažnio radiobangomis. Abiejų metodų rezultatai yra panašūs, bet Lietuvoje ir visame pasaulyje populiaresnės lazerinės venų operacijos, nes yra labai patikimos.
Operacijos lazeriu pranašumai
- Operacija lazeriu trunka apie valandą, trumpiau nei klasikinė operacija;
- lengvai toleruojama, tinka įvairaus amžiaus pacientams (taip pat ir vyresniems);
- geras efektas vos po vienos terapijos, papildomos operacijos nereikalingos;
- gali būti atliekama esant įvairioms ligos stadijoms;
- daugumai pacientų nereikia vaistų nuo skausmo;
- operacija atliekama taikant vietinę nejautrą, todėl nereikalingas specialus pasiruošimas;
- nelieka randų, mažiau mėlynių ir patinimų;
- pacientas tą pačią dieną išleidžiamas namo;
- gerokai trumpesnis pooperacinis laikotarpis, jau kitą dieną žmogus gali eiti į darbą, grįžti į įprastą gyvenimo ritmą. Beje, po operacijos vieną dvi savaites reikia mūvėti kompresines kojines, gerinančias kraujotaką.
Ar galime sau kaip nors padėti?
Daugelis moterų sutinka, kad kito būdo nei operacija panaikinti kojas „išdabinusių“ venų mazgų nėra. Vis dėlto kaip ir kitų ligų atvejais svarbu profilaktika. Ką galime padaryti, kad kojų venos nesiplėstų?
Norinčioms išvengti kojų venų ligų moterims vertėtų žinoti, kad jas gali paskatinti ir ilgas stovėjimas ar sėdėjimas, karštis, sunkus fizinis darbas. Taigi, jei dirbate sėdimą ar stovimą darbą, reikėtų reguliariai daryti specialius pratimus. Vienas iš jų – sėdint pėdas lenkti į save ir tiesti nuo savęs, kad susitraukinėtų blauzdų raumenys ir palengvėtų veninio kraujo ištekėjimas iš kojų. Ypač veiksminga atsigulus lovoje palaikyti kojas iškeltas aukštyn, tada jas lenkti ir tiesti lyg važiuotumėte dviračiu. Taip pat patartina kuo daugiau vaikščioti.
Vis daugiau moterų aktyviai sportuoja ar bent jau mankštinasi. Kokias sporto rūšis turėtume rinktis, jei venos linkusios plėstis? Pasak angiochirurgo dr. D. Inčiūros, venų ligų profilaktikai tinka neprofesionalus bėgiojimas, ėjimas su lazdomis, dviračiai, plaukimas, aerobika, treniruokliai-dviračiai, kur labai tiksliai galima dozuoti krūvį. Ypač kenkia sportas, didinantis vidinį pilvo ertmės spaudimą, pavyzdžiui, sunkumų kilnojimas.
3 liaudiški receptai
Linkus plėstis venoms, kas vakarą kojas patartina pusvalandį pamirkyti vonelėje. Štai 3 nuovirų receptai.
1. Lygiomis dalimis sumaišykite baltųjų ievų ir ąžuolų žievės. Nuovirą nukoškite ir supilkite į kibirą drungno virinto vandens.
2. Keturis šaukštus džiovintų medetkų žiedų užplikykite dviem stiklinėmis vandens, 15 min. pavirkite, nukoškite.
3. 50 g džiovintų kaštonų žiedų užplikykite litru verdančio vandens, pusvalandį pavirinkite, nukoškite, pripilkite virinto vandens, kad vėl susidarytų litras.
Po vonelių kojas apdėkite šviežiais, gerai nuplautais alyvų lapais, apsukite elastiniu bintu ir palaikykite pusvalandį.
Straipsnį parengė Dalia Aleknienė.
Konsultavo Kauno klinikos „Bendrosios medicinos praktika“ angiochirurgas medicinos mokslų dr. Donatas Inčiūra.
