Didelę įtaką turi paveldimumas
Liga išsivysto dėl venų sienelių arba venų vožtuvų pažeidimo ir sutrikusios funkcijos.
„Didelę reikšmę venų varikozei išsivystyti turi paveldimumas. Jei vienas iš tėvų serga šia liga, tai tikimybė mergaitei paveldėti venų varikozę yra apie 60 proc., o berniukui – apie 40 proc., jei serga abu tėvai, tikimybė susirgti vaikui išauga net iki 90 proc. Jau genetiškai nulemta, kad venų vožtuvai yra šiek tiek silpnesni. Laikui bėgant, jei dėl gyvenimo būdo tenka ilgai stovėti ar sėdėti, blauzdų raumenys nedirba ir veninis kraujas tvenkiasi kojose. Silpnesni venų vožtuvai suyra ir nebeatlieka savo funkcijos“, – portalui manodaktaras.lt pasakojo „Affidea Lietuva“ kraujagyslių chirurgė.
Įtakos venų nepakankamumui taip pat gali turėti:
- hormoniniai veiksniai: brendimas, nėštumas, menopauzė,
- geriamųjų kontraceptikų vartojimas,
- nutukimas,
- stovimas darbas,
- sunkus fizinis darbas,
- nepakankamas fizinis aktyvumas,
- aukštakulnių batelių avėjimas,
- ilgalaikis kaitinimasis saulėje ir pirtyse.
Galimos komplikacijos
Progresuojant varikozei išplonėja blauzdų oda, atsiranda rudos dėmės ir gali atsiverti trofinės opos.
Pasak dr. Ž.Kavaliauskienės, jeigu pacientas yra rizikos grupėje ir dar turi gretutinių ligų, jam gali išsivystyti venų trombozines komplikacijos, kurių pavojingiausia – giliųjų venų trombozė: „Ji gali komplikuotis plaučių arterijų trombine embolija, kurios laiku tinkamai nepradėjus gydyti, pacientą gali ištikti staigi mirtis“.
Kaip pastebi gydytoja, žmonės neretai kreipiasi skubios konsultacijos dėl skausmingų, sukietėjusių varikozinių mazgų, esant tromboflebitui, taip pat dėl ilgai negyjančių trofinių opų, dėl kurių neretai išsivysto infekcijos.
Skirtingi gydymo būdai
Esant net pradiniams ligos požymiams, kuomet pacientas jaučia kojų sunkumą, patinimą, mėšlungį naktimis arba pastebi paryškėjusių venų tinklą kojose, anot gydytojos, reikia kreiptis į specialistą, kad būtų atliktas ultragarsinis venų tyrimas ir pagal nustatytus pakitimus venose paskirtas individualus racionalus ir savalaikis gydymas bei išvengta ligos komplikacijų.
Simptominis gydymas (kompresinės kojinės, flebotininiai vaistai, heparininiai ir vėsinantys geliai, kremai) tik palengvina jaučiamus simptomus, bet ligos neišgydo.
Gydymui taikoma:
- Skleroterapija;
- Endovaskulinis gydymas lazeriu arba klijais;
- Klasikinė venų operacija.
„Skleroterapija – nechirurginis gydymo būdas, kuriuo galima gydyti ryškius kapiliarus, šonines varikozines šakas ir jungiančias šakas. Procedūrai nereikia jokio specialaus paciento pasiruošimo, atliekama be nuskausminimo per 15–40 minučių. Skleroterapijos procedūros metu labai plonomis adatėlėmis į pažeistą veną gydytojas suleidžia sklerozuojantį vaistą, venos vidinė sienelė sudirginama, sukeliamas jos aseptinis uždegimas, dėl to venos vidinė sienelė surandėja ir per kelias savaites ar mėnesius išnyksta,“ – paaiškino angiochirurgė.
Priklausomai nuo kraujagyslių tinklo apimties gali prireikti kelių skleroterapijos procedūrų, o galutinis rezultatas pasimatys po kelių mėnesių. Pacientas iš karto po procedūros gali vaikščioti ir užsiimti įprastine veikla. Po skleroterapijos gydytoja pataria mūvėti antros kompresinės klasės kojines, saugotis karščio ir saulės, dėl to šios procedūros nerekomenduojama atlikti vasarą.
Jeigu po skleroterapijos liko labai smulkių kapiliarų tinklas odoje, tuomet pacientas nukreipiamas pas dermatologą lazerinei procedūrai. Kapiliaro sienelė sugeria lazerio spindulio energiją, kuri virsta dideliu šilumos kiekiu ir kapiliaras akimirksniu sulimpa ir dingsta.
Skleroterapija – nechirurginis gydymo būdas, kuriuo galima gydyti ryškius kapiliarus, šonines varikozines šakas ir jungiančias šakas.
„Atliekant operaciją endoveniniu lazeriu, nedaromi įprastiniai chirurginiai pjūviai, praduriant odą šviesolaidis ultragarso kontrolėje įvedamas į veną, jos sienelė paveikiama lazerio šviesos energija, tokiu būdu sukeliamas venos spindžio susitraukimas ir užakimas. Operacija yra neskausminga, nelieka randų, yra mažesnis pooperacinis skausmas ir mėlynės, greitesnis gijimas. Pooperacinis laikotarpis trunka vos kelias valandas, po jo pacientai gali grįžti prie įprastinės veiklos“, – pasakojo dr. Ž.Kavaliauskienė.
Taikant endovaskulinį gydymą bioklijais, į gydomą veną per kateterį suleidžiami bioklijai ir, spaudžiant ultragarsiniu davikliu vena užklijuojama. Gydant šiuo metodu, anot gydytojos, vietinė nejautra taikoma tik odos plotui, per kurį kateteris įvedamas į veną. Po tokios procedūros nereikalinga kompresinė terapija, pacientas iš karto išleidžiamas namo.
Dar vienas varikozės gydymo būdas – klasikinė venų operacija (flebektomija), kuri, kaip teigė angiochirurgė, atliekama spinalinėje nejautroje, šalinant didžiosios arba mažosios poodinės venos kamieną, per kirkšnies arba pakinklio pjūvį specialaus zondo pagalba.
„Varikoziniai mazgai šalinami atskirai atliekant mažus pjūvelius blauzdoje. Po tokios operacijos tą pačią arba sekančią dieną pacientas jau vaikšto ir išrašomas į namus, o po 1–2 savaičių gali vėl būti darbingas, jei darbas nesusijęs su sunkiu fiziniu krūviu“, – paaiškino dr. Ž.Kavaliauskienė ir pabrėžė, jog geri gydymo rezultatai dažnai priklauso ir nuo paciento gebėjimo tinkamai save prisižiūrėti. Būtina laikytis profilaktinių priemonių, visų pirma – nešioti kompresines kojines.
