– Daktare, papasakokite, kaip atrodė pirmoji naują tikslą gavusios laboratorijos darbo diena? Ar darbai „įsivažiavo“ greitai“?
– Pirmoji COVID-19 testavimo diena NVI buvo balandžio 3-ioji. Visą dieną nekantriai laukėme mėginių ir, kai jau buvome susitaikę su mintimi, kad jų negausime, apie 18 val. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) darbuotojai atvežė apie 200 mėginių. Su nekantrumu puolėme atlikti COVID-19 tyrimus, nes nors ir buvo vėlu, bet mokslinis pradas davė apie save žinoti. Ir, pamatę užrašą „Skrydis Milanas“, sulaukėme šalto dušo. Buvome pasiruošę viskam, bet psichologiniam šokui – ne.
O COVID-19 testavimo greičio tempą pasiekėme po truputį. Pirmąją savaitę, t. y. per tris dienas, ištyrėme 486 mėginius, atrodė, kad labai daug, o dabar tokį mėginių kiekį ištiriame per vieną dieną, kartais ištirtų ėminių kiekis siekia beveik 600.
Taip pat buvo vienas įsimintinas šeštadienis, kai gavome testuoti vieno miestelio karantinui uždarytą visą ligoninės personalą. Įtampa laboratorijai buvo tikrai nemaža, nes kas porą valandų buvo tikslinamasi dėl atsakymų. Atsikvėpti galėjome tik 22 val. vakaro, kai paaiškėjo, kad visam ligoninės personalui buvo COVID-19 neigiamas.
– Kas šias savaites kėlė daugiausia iššūkių?
– Kad ir kaip būtų keista, bet didžiausi iššūkiai yra susiję su duomenų pateikimu. Sistema nėra pritaikyta tokiam vartotojų srautui ir kartais tiesiog neįmanoma įvesti tyrimų rezultatų. Man, kaip laboratorijos vedėjai, sunkiausia buvo sustyguoti visų komandų darbą taip, kad nenukentėtų onkologiniams ligoniams atliekami rutininiai molekulinės genetikos tyrimai, kuriuos atliekame viso karantino metu. O komandos pirmiausia turėjo „susidirbti“, nes COVID-19 tyrėjai yra trijų NVI mokslo padalinių darbuotojai.
– 13 tūkst. ėminių – tai kone triskart daugiau, nei, pavyzdžiui, Nemenčinės gyventojų. Kas įeina į šį skaičių?
– Į šitą skaičių įeina daugiausia medicinos įstaigų darbuotojai ir NVI pacientai. Laboratorija gyvuoja jau pusantro mėnesio ir per šį laikotarpį nustatėme 22 teigiamus atvejus. Net 9 iš jų buvo nustatyti gavus pirmą mėginių siuntą iš NVSPL.
Atrodytų, teigiamų mėginių skaičius nėra didelis, bet mes daugiausia tiriame medicinos personalą ir NVI pacientus, o mėginių iš mobilių COVID-19 patikros punktų turėjome ne tiek jau ir daug – kiek daugiau kaip tūkstantį. NVI Genetinės diagnostikos COVID-19 laboratorijoje medicinos personalas sudarė daugiau kaip 61 proc. visų testuotų asmenų.
– Nupasakokite koronaviruso mėginio kelionę? Ar po paskutinės stotelės atsakymas gaunamas greitai?
– COVID-19 ėminiai pristatomi į NVI mokslinį padalinį, trijų aukštų geltonai rudą pastatą, kurį daugumai vairuotojų surasti yra didelis iššūkis. Teko ne kartą ieškoti NVI pasiklydusių ėminių po Santariškių miestelį. Logistas COVID-19 ėminius izoliuotu koridoriumi pristato į laboratoriją, kur tyrėjų komanda siuntinį perduoda į „baltąjį kambarį“ – švarias patalpas. Švariose patalpose mėginiai yra registruojami ir barkoduojami.
Toliau mėginiai išpilstomi į 96 šulinėlių PGR plokštelę, kurioje mėginiai lizuojami prieš kiekybinę PGR reakciją. Vėliau per specialų šliuzą plokštelė perduodama į PGR pilstymo kambarį, kur laminare išpilstomas PGR reakcijos mišinys, plokštelė nucentrifuguojama ir dedama į kiekybinio PGR aparatą, kurių turime du.
Daugiausia laiko užima mėginio registravimas ir jo paruošimas kiekybiniam PGR. Pati reakcija aparate trunka apie 1,5 val. Toliau vyksta duomenų analizė. Kartais tenka pakartoti vieną ar kitą mėginį, t. y. ištirti papildomai. Vidutiniškai atsakymo pateikimas dažniausiai užtrunka 5–6 valandas, skaičiuojant nuo mėginio patekimo į laboratoriją ir iki atsakymo pateikimo e-sveikatos sistemoje. Aišku, visa tai galioja tais atvejais, kai nereikia kartoti mėginio ištyrimo.
– O kaip dėl techninės pusės – ar tenka dirbti su sudėtinga aparatūra? Ar ji ūžia 24/7?
– Ne, dirbama su mokslininkams priimtinais aparatais, kurie laboratorijoje nėra įjungti 24 valandas per parą. Baigę darbą aparatus išjungiame. Turime du: vienas jų – iš NVI Genetinės diagnostikos laboratorijos, kurį iki tol naudojome rutininei genetinei vėžio diagnostikai, o kitą geranoriškai paskolino kolegos iš Vilniaus universiteto Botanikos sodo Mokslo padalinio. Paskolintą aparatą labai saugome ir prižiūrime.
Darbinis „arkliukas“ – Genetinės diagnostikos laboratorijos aparatas. Šie „QuantStudio 5“ nėra naujausi rinkoje esantys aparatai, tikrai yra naujesnių. Tačiau darbo prasme tai standartinis kiekybinis PGR aparatas, kuriuo genetinės diagnostikos laboratorijos darbuotojai yra įpratę dirbti, tad problemų nekilo.
Nė vienas darbuotojas nesusirgo
NVI vadovė, genetikos profesorė Sonata Jarmalaitė įsitikinusi, kad šis įtemptas laikotarpis visam kolektyvui suteikė daug vertingų pamokų.
„Nėra geresnių pratybų kaip mūšio laukas – dauguma mūsų jaunųjų mokslininkų, įsitraukusių į COVID-19 laboratorijos veiklą, per visą savo mokslininko karjerą nebuvo atlikę tiek kiekybinio PGR reakcijų, kiek jų atlieka dabar. Sutelktas komandinis darbas užgrūdina, padrąsina. Po šitų pratybų mūšio lauke jie vėliau drąsiai galės imtis bet kokios mokslinės problemos sprendimo.
NVI COVID-19 testavimo laboratorijoje dirba gabus jaunimas. Tarpuose tarp pamainų vieni jų nuotoliniu būdu skaito paskaitas ir priiminėja koliokviumus. Kiti dar tik baigia studijas, tad dalyvauja nuotolinėse paskaitose.
Artimiausiu metu viena tyrėja ginsis daktaro disertaciją, keli kiti – baigiamuosius ar kursinius darbus. Dauguma jaunųjų COVID-19 tyrėjų yra mokslinių projektų dalyviai ir jau palengva pradeda svajoti apie įprastinį darbą savo laboratorijose. Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad visi NVI tyrėjai sveiki, o jų COVID-19 testai neigiami“, – kalbėjo profesorė.
