Išsigydžiusi vėžį netikėtai pastojo
Prieš penkerius metus Anželika netyčia vienoje krūtyje apčiuopė gana didelį kietą guzelį. Žinoma, iš karto nulėkė pas šeimos gydytoją. Užsivedė tyrimų karuselė ir nuogąstavimai pasitvirtino – auglys yra piktybinis.
Tuo metu jis dar nebuvo labai išplitęs, operacijos metu užteko pašalinti tik naviką ir pažastyje esantį limfmazgį. Kadangi buvo nustatyta antra vėžio stadija, moteriai buvo skirti aštuoni chemoterapijos kursai, po jų – mėnuo spindulinės terapijos.
„Balandžio mėnesį man skubiai buvo atlikta operacija, o kitų metų vasarį jau vėl grįžau į darbą. Vėžys buvo įveiktas. Iš pradžių tikrintis reikėdavo kas tris mėnesius, vėliau – kas pusmetį. Prabėgo pusantrų metų, ir jau buvau rami – liga iki šiol neatsinaujino.
2015 m. rugpjūtį pastojau, o lapkritį prasidėjo skausmai dubens kauluose ir dešinėje kojoje. Ginekologė mane nusiuntė pas neurologę, o ši spėjo, kad greičiausiai užspaustas nervas. Esą pakeis vaikas padėtį, ir viskas praeis.
Tačiau skausmai nepraėjo. Mano planinis vizitas pas onkologus buvo numatytas gruodžio pabaigoje, tačiau negavau talonėlių, todėl nuvykau pas juos tik sausio pabaigoje. Kadangi buvau jau apie šeštą mėnesį nėščia, atliko tik kraujo tyrimus. Po kurio laiko sulaukiau blogų žinių – liga pradėjo progresuoti. Medikai man paskyrė vizito laiką ir pasakė, kad galvos, ką su manimi daryti esant tokiai situacijai“, – pasakojo pašnekovė.
Nėštumo metu nuo metastazių lūžo dubens kaulai
Anželikos sveikata iki planinio vizito neatlaikė. Likus dviem dienoms iki jo, moteriai pasidarė labai silpna. Išsigandusi ji išsikvietė greitąją pagalbą, o ši nugabeno pacientę į Santaros klinikas.
„Ten man atliko tyrimus, nieko nerado ir antrą nakties paleido namo. Skundžiausi, kad man labai skauda koją, vos ėjau, tačiau rentgeno dėl nėštumo man nedarė. Kitą dieną, būdama rūsyje, pajaučiau didžiulį skausmą, nuo kurio atsisėdau ir jau negalėjau pasikelti. Laimė, kad kišenėje turėjau telefoną ir galėjau išsikviesti greitąją.
Ligoninėje uždengė man pilvą ir visgi padarė rentgeną. Paaiškėjo, kad netikėtai lūžo du dubens kaulai ir du šonkauliai. Tačiau blogiausia žinia, kad kauluose pamatė metastazes. Būtent dėl jų kaulai suminkštėjo ir lūžo.
Buvo surengtas gydytojų konsiliumas, kurio metu nuspręsta palikti mane ligoninėje ir mėnesį palaukti, kol vaisiui susiformuos plaučiai, tuomet daryti Cezario pjūvį ir iškart pradėti mane gydyti. Aišku, medikai mane ramino, sakė, kad dabar man reikia pakentėti, o po to viskas bus gerai“, – aiškino moteris.
Draugas reikalavo aborto, bet moteris nesutiko
Taigi dukrytė pagreitintu būdu gimė 32 savaičių, tačiau sveika. Ji iškart buvo perkelta į vaikų ligoninę, o jos mama – į kitą ligoninės skyrių.
Mergaitė, kuriai šiuo metu 2,5 metukų, turi tik mamą. Tėčio ji niekada nematė. Mat, kai Anželika pastojo, jos tuometinis draugas pareiškė nenorintis vaiko ir pareikalavo, kad ši darytų abortą.
Blogiausia žinia, kad kauluose pamatė metastazes. Būtent dėl jų kaulai suminkštėjo ir lūžo.
„Aš nusprendžiau gimdyti, nes man keturiasdešimt, ir tai buvo pirmas mano vaikas. Tai tarsi paskutinis traukinys – arba tu į jį įšoksi, arba daugiau niekada neturėsi vaikų. Esu našlė. Su ankstesniu vyru nugyvenome 15 metų.
Aš labai norėjau vaikų. Net sapnuodavau, kad vežioju vaiko vežimėlį, tačiau mums nepavyko. Aš tyriausi, gydytojai sakė, kad viskas man gerai, o vyras tirtis nenorėjo. Esą kaip yra, taip gerai. Aišku, aš nežinojau, kad pradės progresuoti liga. Buvau visiškai rami – viskas buvo gerai, turėjau pakankamai jėgų, turėjau darbą – dirbau prekių žinove parduotuvėje.
Ramiai planavau savo ateitį ir net neįsivaizdavau, kaip viskas apsivers aukštyn kojomis. Gydytojai man nebuvo sakę, kad negalima pastoti. Beje, jie labai nustebo. Juk ir amžius mano jau nemažas, o dar po chemoterapijos.
Kai mane atvežė į ligoninę su lūžusiais kaulais, traumatologas barė, esą koks velnias mane nešė į tą nėštumą. Bet kai išsiaiškino, kad tai pirmas mano nėštumas, iškart pasitaisė: „Ne velnias, o Dievas jums jį davė. Pastatysime jus ant kojų, ir su vaiku bus viskas gerai. Jeigu Dievas davė, turėtų būti viskas gerai“, – pasakojo Anželika.
Tačiau būtent šis stebuklas paskatino ligą atsinaujinti, mat nėštumo metu suaktyvėjo ir pasikeitė hormonai, turintys didelės įtakos krūties vėžiui. Metastazės išplito į kepenis ir visus kaulus, o tai reiškia, kad liga pasiekė ketvirtą stadiją.
Chemoterapija ligą sustabdo tik trumpam
Po Cezario pjūvio moteriai buvo skirtas šešių chemoterapijos kursų gydymas. Po jo situacija lyg ir pagerėjo, bet po trijų mėnesių liga vėl pradėjo plisti.
„Pernai atlaikiau dar šešis chemoterapijos kursus. Gydymas šiek tiek padėjo, bet vėlgi tik trims mėnesiams. Tuomet medikai nusprendė man pašalinti sveikas kiaušides, kad jos negamintų hormonų, kurie skatina ligos progresavimą. Pernai gruodžio mėnesį jas išoperavo ir paskyrė biologinę terapiją tabletėmis. Gėriau jas iki balandžio, tyrimai po truputį gerėjo, bet gegužės mėnesį padaryta tomografija parodė, kad liga 70 proc. ir vėl progresuoja.
Šiuo metu jau esu praėjusi du chemoterapijos kursus. Kaip tik pridaviau kraujo tyrimams, ar galima ją tęsti. Nežinau, kiek dar ištversiu. Chemoterapija man padeda menkai, kuo toliau, tuo mažiau turiu jėgų, skausmai taip pat didėja, be vaistų jau neišgyvenu. Pati mirti nebijau, bet gaila dukrytės, stengiuosi dėl jos. Jai irgi sunku. Kai pradedu vemti, ji išsigąsta, ima verkti. Ji nori ir ant mano rankų, ir padūkti, o aš negaliu. Paaiškinu, kodėl, bet tai juk vaikas, tuoj pat užmiršta.
Kiti klausia, kaip susitvarkau. Norėdamas visko išmoksti. Kas gi be manęs prižiūrės vaiką? Kai grįžau su ja po gimdymo namo, vaikščiojau dar su ramentais, visai negalėjau jos nešioti. Susitvarkydavau: pamaitini, paguldai į vežimėlį ir vežioji po namus pilvu stumdama“, – atviravo pašnekovė.
Dėl kaulų lūžių rizikos dirbti nebegali
Šiuo metu moteriai nustatytas tik 20 proc. darbingumo lygis, kadangi didelis pavojus kaulų lūžiams, taigi dirbti ji negali ir gyvena tik iš neįgalumo pašalpos, našlės pensijos ir vaiko pinigų. Iš viso susidaro 365 eurai.
Susitvarkydavau: pamaitini, paguldai į vežimėlį ir vežioji po namus pilvu stumdama.
Lentvaryje gyvenanti fiziškai silpna Anželika dukrytę prižiūri pati, kadangi ten esantis darželis priima vaikus tik nuo trejų metų.
Moteris prisipažįsta kartais nuvalanti ašarą nuo skruosto, bet po to atsitiesia ir kovoja toliau, nors jaučiasi gyvenanti tarsi užburtame rate – vos tik pavyksta pasiekti, kad skausmas sumažėtų tiek, kad jau įmanoma gyventi, tačiau po kurio laiko liga bloškia atgal.
Išbandys naują gydymą
Neseniai ji sužinojo apie naujovišką vėžio gydymo būdą ir nusprendė jį išbandyti. Ji jau nebeturi, ko prarasti. Tai imunoterpaija CIK ląstelėmis, kuri naudojama kaip pagalbinė priemonė kovoje su vėžiu. Šis preparatas aktyvina paciento imuninę sistemą, versdamas ją atpažinti vėžines ląsteles ir kontroliuoti jų veiklą.
Tai iš paties paciento kraujo išskirtos kamieninės ląstelės, kurios surenkamos, užauginamos iki tam tikros būklės ir sužadinamos, kad galėtų nugalėti vėžines ląsteles, priešingai nei chemoterapija, nepakenkdamos sveikosioms.
Šis preparatas aktyvina paciento imuninę sistemą, versdamas ją atpažinti vėžines ląsteles ir kontroliuoti jų veiklą.
„Kadangi šis preparatas nekompensuojamas, už gydymą turiu mokėti pati. Pirmam kartui apie tūkstantį eurų surinkau pinigų iš savo santaupų ir artimųjų. Tačiau to neužtenka, o gydytojai sako, kad gali reikėti net keturių gydymo kursų. Nežinau, ką daryti, tačiau kažką turiu daryti, kitaip mergaitė liks viena“, – svarstė pašnekovė.
Jeigu galite prisidėti prie Anželikos gydymo, tai padaryti galite šiuo būdu:
Gavėjas: Labdaros ir paramos fondas „Rūpestinga širdelė“
A/s: LT80 7300 0101 4423 6452
„Swedbank“
Pavedimo paskirtis (būtinai): Anželikai Skripkunienei
