Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Įvertinkite save: 6 požymiai, signalizuojantys per žemą savivertę

Neretai žiūrėdami į daug pasiekusius žmones, galvojame – kur slypi jų galia? Kaip jiems pavyko tai pasiekti? Ne vienas psichologas patvirtintų, kad viskas prasideda nuo savivertės. Net labai gabiam, puikių profesinių įgūdžių turinčiam, tačiau per menkai save vertinančiam žmogui pasiekti karjeros aukštumų ar emocinio stabilumo yra gerokai sunkiau.
Pavydas
Pavydas / 123RF.com nuotr.

„Psichology today“ atkreipia dėmesį, kad kiekvieno žmogaus savivertę sudaro du elementai. Pirmasis – paties žmogaus požiūris į savo kompetencijas. Ar laiko save geru vienokių ar kitokių įgūdžių žinovu, ar gali realistiškai į save pažvelgti?

Antrasis aspektas, kuris yra itin svarbus, požiūris į savo vidinę savivertę. Ar, nepriklausomai nuo savo įgūdžių, jaučiatės toks pat vertingas kaip ir kiti žmonės? Ar jaučiatės turįs prigimtinę savivertę kaip žmogus?

Neretai žmonės pripažįsta, kad vertina tik savo kompetencijas ir įgūdžius. Vis tik vienas esminių dalykų – prigimtinės savivertės jausmas. Psichologų teigimu, norint pasiekti emocinį stabilumą, būtina atsieti minėtas dvi vertes – tą, kuri duota mums iš prigimties, ir tą, kurią užsitarnaujame darbais. Jei pastaroji dominuoja, asmenybei gali kilti labai didelių iššūkių.

Žemiau išvardinti 6 požymiai, kurie signalizuoja, kad žmogaus savivertė yra per maža arba nepakankama.

Nemokėjimas paprašyti pagalbos

Jei jums atrodo, kad galite viską padaryti vienas. Net tada, kai esate labai pavargę ar dirbate sirgdami, nepaprašote pagalbos, nors iš tiesų kankinatės. Tai – ne heroizmo, o žemos savivertės bruožas. Manymas, kad esate nepakeičiami arba noras įrodyti „supermamos“, „superdarbuotojo“ statusą, parodo, kad galvojate, jog nesate vertas paramos. Tai, kaip rašo „Psichology today“ – vienas ryškiausių žemos savivertės bruožų.

Nemokate priimti savo klaidų

Kitų klaidos jums – natūralus dalykas. Jų dažniausiai nei pastebite, nei dėl jų įsižeidžiate, tačiau dėl savųjų – išgyvenate ilgai. Tikitės, kad jums viskas gerai seksis be praktikos ar patirties. Manote, kad jums viskas turėtų pavykti iškart.

Esate tuo įsitikinę net veikdami tose srityse, kurios nėra susijusios su pagrindine jūsų kompetencija. Pavyzdžiui, manote, kad turėtumėte būti geras tapytojas, net jei neturite praktikos ir visiškai nesidomite menu ar amatais. Karjeroje nesuteikiate sau malonės, kai esate tik pradedantysis.

Tai – vėlgi bruožas, parodantis ne tai, kaip daugelis mano, kad esate stiprus ir neabejojantis savimi, negebėjimas priimti savo silpnybių – ne kas kita, o žemos savivertės signalas.

Kitų klaidas verčiate savomis

Jūs neretai randate būdą, kaip kitų žmonių klaidas paversti savo klaidomis. Pavyzdžiui, gydytojas, kaip vėliau paaiškėjo, nustatė netinkamą diagnozę. Užuot galvoję, kad tai buvo jo kaltė, manote, kad tai jūs pasirinkote prastą specialistą.

Arba, jei kas nors, kurio darbas yra jums padėti arba jus mokyti, atlieka savo darbą prastai, imate manyti, kad tai – jūsų kaltė. Slegiate save, kad nesugebėjote efektyviai mokytis, esate nepakankamai gabus ar imlus. Kitaip tariant, visą laiką visur ieškote tik savo kaltės, racionaliai neįvertindami bendro konteksto.

Dažniau galvojat apie nesėkmes

Žymiai dažniau galvojate apie tai, ko nepasiekėte, nei apie tai, ką pasiekėte. Šiuolaikinėje socialinės žiniasklaidos eroje mūsų mintys be vargo nuklysta į nesuskaičiuojamą daugybę įsivaizduojamų gyvenimų.

Lengva įsivaizduoti, kad savaitgaliais galėtumėte remontuoti apleistą namą, kurį nusipirkote už 10 000 eurų, kad galėtumėte aplankyti 100 šalių, kad galėtumėte nuolat sportuoti arba tapti dailės ekspertu.

Ar dažnai susimąstote apie kelius, kuriais nepavyko nueiti, užuot džiaugęsi pasirinktu keliu ir esamais pasiekimais? Dauguma mūsų vienu metu gali siekti tik vieno ar dviejų pagrindinių tikslų. Ar lyginate save tiesiogine prasme su visais kitais? Negebėjimas džiaugtis net ir mažais savo pasiekimai arba iš viso jų nuvertinimas – dar vienas menkos savivertės pavyzdys.

Jaučiate gėdą situacijose, kur tai neturi pagrindo

Pavyzdžiui, jūsų vaikas serga arba patiria sunkumų, o jūs dėl to jaučiatės sutrikęs. Kitas – jums nutinka visiškai atsitiktinis įvykis, sakykime, jus apdergia paukštis, ir tai jums sukelia gėdingus jausmus, užuot pripažinus, kad tai gali nutikti bet kam.

Šiuo klausimu, žemą savivertę rodo ir tai, kad imate atsiprašinėti kitų, už tai, su kuo visiškai esate nesusiję – pavyzdžiui, kad atėjote į svečius sulytas, šlapias, nors tai tebuvo netikėtas lietus. Gebėjimas priimti tokias situacijas ir iš jų pasijuokti – kur kas brandesnės asmenybės bruožas.

Vertė nesusijusi su pasiekimais

Niekada nesusimąstėte, kad jūsų vertė nėra tiesiogiai susijusi su jūsų pasiekimais.

Kartais daug pasiekę žmonės taip glaudžiai sieja savo pasiekimus su savo verte, kad niekada net nesusimąstė, jog jų vidinę vertę rodo ne tik visuomenės statusas, prabanga ar skaičiai sąskaitoje. Mėginimas suvokti šių dalykų skirtį, jau žingsnis aukštesnės savivertės link.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs