„Aš svarstau galimybę kreiptis į prezidentę prašydamas vetuoti šitą įstatymą, ir pacientų organizacijos apie tai galvoja“, – žurnalistams Seime sakė J.Požela.
Seimas antradienį baigė kelerius metus trukusias diskusijas ir įstatymu įteisino pagalbinį apvaisinimą, pasirinkęs konservatyvųjį kelią, kuris draudžia embrionų šaldymą. Numatyta, kad įstatymas įsigalios nuo kitų metų sausio.
Per priėmimą pritarta grupės Seimo narių pasiūlymui, kad embrionų turi būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą. Sukurtų embrionų skaičius negalės viršyti trijų.
Ministras apgailestavo, kad parlamentas uždraudė embrionų šaldymą, sakydamas, kad taip tautos atstovai pasirinko ne mokslu, o ideologija grįstą kelią.
„Aš kaip ministras vadovavausi sprendimais, kuriuos diktuoja mūsų mokslininkai, universiteto klinikos ir pacientų organizacijos. Deja, šitas projektas padiktuotas ne mokslo pažangos laimėjimais, o vienos organizacijos paveiktomis Seimo narių nuotaikomis“, – sakė ministras.
Paprašytas įvardinti, ar tai yra Bažnyčia, ministras atsakė teigiamai: „Taip, to nereikia slėpti, daugelis kolegų pripažino, kad Bažnyčios atstovai skambino kolegoms, prašė nebalsuoti už mokslo pažangos keliu grįsta projektą“.
Pasak J.Poželos, po šio įstatymo turtingos šeimos rinksis pagalbinio apvaisinimo procedūras užsienyje, o neturtingos ir toliau liks be galimybės susilaukti vaikų, nors įstatymas ir leis biudžeto finansavimą pagalbinio apvaisinimo procedūroms.
„Vienintelė pasekmė kurią matau, kad tos šeimos, kurios turi pinigų, toliau galės sėkmingai gauti pagalbinio apvaisinimo procedūras, tai darydamos užsienyje, Ryga ta pati, pakankamai liberalus įstatymas veikia, o tos šemos,kurios neturi pinigų, ir toliau liks be šių paslaugų, dėl to aš nuoširdžiai apgailestauju“, – kalbėjo J.Požela.
Politikų diskusijose dėl pagalbinio apvaisinimo teisinio reglamentavimo aštriausi ginčai kyla susidūrus dviem skirtingiems požiūriams dėl embrionų apsaugos.
Už tai, kad embrionų šaldymas būtų draudžiamas, yra Bažnyčia ir kai kurios visuomeninės organizacijos argumentuodamos, jog gyvybę saugoti būtina nuo pradėjimo momento, tad embrionų gali būti sukuriama tik tiek, kiek bus perkelta moteriai į gimdą.
Laisvesnio reguliavimo šalininkai, tarp jų – nemaža dalis medikų, sveikatos apsaugos ministras Juras Požela – gina poziciją, kad reikia leisti sukurti daugiau embrionų, taip tausojant moters sveikatą, užtikrinant didesnę procedūros sėkmę, taupant lėšas.
Kol pagalbinis apvaisinimas neįtvirtintas įstatymu, nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo. Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra, skirtingų tarnybų duomenimis, yra per 50 tūkst. vaikų susilaukti negalinčių vaisingo amžiaus šeimų.
Be įstatymo, kuris reglamentuotų pagalbinį apvaisinimą, tokias procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“.
Lietuvai kelerius metus nepriimant pagalbinį apvaisinimą reglamentuojančio įstatymo, Europos Komisija 2014 metais dėl to buvo pradėjusi pažeidimo procedūrą. Briuselis ragina Lietuvą įstatymu reglamentuoti dirbtinį apvaisinimą nacionalinėje teisėje įtvirtinant Europos Sąjungos taisykles dėl su lytinėmis ląstelėmis susijusių medicininių procedūrų kokybės ir saugumo standartų.
