Jaučiate mieguistumą dieną? Ekspertai pataria, kada geriausia eiti miegoti ir keltis

Kaip veikia cirkadinis ritmas?

Cirkadinis ritmas apibūdina žmogaus smegenų natūralų miego ir pabudimo grafiką. Tai tarsi mūsų vidinis laikrodis. Kiekvienas žmogus patiria natūralų budrumo mažėjimą ir padidėjimą 24 valandų laikotarpyje. Ekspertai nustatė, jog dažniausiai žmogus tampa mieguistas nuo 13 val. iki 15 val. Kuo geresnė miego kokybė, tuo mažesnė tikimybė patirti mieguistumą dieną.

Cirkadinis ritmas taip pat diktuoja žmogaus natūralų miego ir rytinio pabudimo tvarkaraštį. Kai įprasite eiti miegoti ir keltis kasdien tuo pačiu metu, jūsų smegenys automatiškai prisitaikys prie šio grafiko. Tokiu būdu ryte pabusite reikiamu metu net ir be žadintuvo.

Tačiau cirkadinis ritmas išsibalansuoja, jei dirbate pamaininį darbą arba einate miegoti vis skirtingu metu. Tai ir sukelia mieguistumą dienos metu.

Kiek žmogui reikia miego?

Dauguma ekspertų rekomenduoja suaugusiems miegoti bent 7 valandas. Tačiau miego trukmė priklauso nuo amžiaus ir kitų veiksnių.

Rekomenduojamas miego kiekis pagal amžių:

• 0–3 mėn. kūdikiui reikia 14–17 val. miego,

• 4–12 mėn. kūdikiui – 12–16 valandų,

• 1–2 m. vaikui – 11–14 valandų,

• 3–5 m. vaikui – 10–13 valandų,

• 9–12 m. paaugliui – 9–12 valandų,

• 13–18 metų jaunuoliui – 8–10 valandų,

• 18–60 metų asmenims – bent 7 valandų,

• 61–64 metų – 7–9 valandų.

• 65 metų ir vyresniems rekomenduojama 7–8 valandos.

  Taip pat skaitykite

  • Pratimas, kuris išgelbės nuo avių skaičiavimo: užmigti padedanti 4–7–8 kvėpavimo technika
  • Kodėl jaučiatės nuolatos pavargę: atsako ekspertai
  • Kodėl su amžiumi užmigti tampa vis sunkiau?

Kokį šalutinį poveikį sukelia miego trūkumas?

Jei jaučiate mieguistumą dieną, tai gali būti signalas, kad naktį nepakankamai miegojote. Todėl dieną galite tapti labiau užmaršūs, irzlesni, sudirgę, taip pat padidėja nelaimingų atsitikimų tikimybė.

Jei miegas yra nereguliarus, nekokybiškas ir nepakankamas, tai gali turėti ilgalaikių pasekmių sveikatai. Per mažai miegantiems asmenims padidėja rizika:

• dažniau sirgti įvairiomis ligomis,

• turėti aukštą kraujospūdį (hipertenzija),

• sirgti diabetu,

• sirgti širdies ligomis,

• nutukti,

• sirgti depresija.

Kokį šalutinį poveikį sukelia per ilgas miegojimas?

Mėgstate ilgiau pamiegoti? Ekspertai neseniai ėmė tirti galimas neigiamas pasekmes sveikatai, jei žmogus linkęs per dažnai ir per ilgai miegoti. Pasirodo, persimiegojimas gali sukelti panašių šalutinių poveikių kaip ir miego trūkumas. Tai apima depresiją, dirglumą, širdies ir kraujagyslių problemas ir kt.

Miego ekspertų teigimu, jei jūsų organizmas linksta į pernelyg ilgą miegojimą, tai gali būti susiję ir su tam tikrais susirgimais bei ligomis, tokiomis kaip:

123RF.com nuotr./Žadintuvas

1. Nerimo sutrikimas.

2. Depresija.

3. Miego apnėja.

4. Parkinsono liga.

5. Diabetas.

6. Širdies ligos.

7. Nutukimas.

8. Skydliaukės sutrikimai.

9. Astma.

Kada patariama eiti miegoti?

Jei turite atsikelti apie 6 val. ryte, turėtumėte apsvarstyti galimybę gultis apie 22–23 val., kad pasiektumėte suaugusiems rekomenduojamą septynių valandų miego trukmę.

Kitas svarbus dalykas – išsiaiškinti savo miego grafiką, kurio galite laikytis kiekvieną naktį, net ir savaitgaliais. Jei savaitgaliais nemiegate iki vėlumos, darbo savaitę gali būti sunku grįžti į įpastą ritmą.

Pasitarkite su savo šeimos gydytoju, jei jums sunku užmigti naktį arba jei ir toliau vargina mieguistumas dieną, nepaisant nuoseklaus miego grafiko. Tai gali reikšti tam tikrus miego sutrikimus (nemigą ir kt.), kuriems patvirtinti prireiks detalesnių tyrimų.