Gastroezofaginis refliuksas dažniausiai pasireiškia rėmeniu, t. y. deginimo, graužimo, sunkumo jausmu už krūtinkaulio, dažnu atsirūgimu rūgščiu arba karčiu turiniu po valgymo, pykinimu, pilvo pūtimu arba skausmais. Kadangi šio proceso metu dirginama ne tik stemplė, bet ir kvėpavimo takai, gali varginti lėtinis kosulys, kimimas, gerklės skausmai, kuriuos labai lengva supainioti su peršalimo simptomais.
Kaip atsiranda refliuksas?
Kai maistas patenka į skrandį, jis turi būti suvirškintas, kad organizmas iš jo gautų reikalingų medžiagų. Dėl to skrandyje išsiskiria skrandžio sultys, kurios padeda virškinti maistą, o taip pat turi antibakterinį poveikį (sunaikina su maistu gautas bakterijas). Vienas pagrindinių skrandžio komponentų yra druskos rūgštis, kuri, patekusi ant stemplės gleivinės, graužia ją taip pat, kaip ant jautrios odos užlašinus citrinos sulčių.
Stemplę nuo skrandžio atskiria raumenų sluoksnis, kuris sudaro apatinį stemplės rauką. Ryjant maistą raukas atsipalaiduoja ir leidžia maistui tekėti į skrandį, o jam nutekėjus susitraukia ir neleidžia skrandžio turiniui patekti atgal į stemplę. Jeigu stemplės raukas, patekus maistui į skrandį, dėl vienų ar kitų priežasčių nesusitraukia, rūgštus skrandžio turinys pakyla atgal ir dirgina stemplės gleivinę.
Dažniausios refliukso priežastys
Refliukso priežastys gali būti anatominės (pavyzdžiui, stemplinės angos išvarža, antsvoris ir nutukimas, nėštumas), tačiau pastaruoju metu kalbama apie tai, kad vis daugiau šiuolaikinių žmonių kenčia nuo refliukso dėl netinkamo gyvenimo būdo ir netinkamos mitybos.
Pasak vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininko Arno Janušausko, skrandžio rūgštingumą veikia ir kai kurie vaistai, pavyzdžiui, aspirinas, kuris pašalina apsauginę plėvelę skrandyje, dėl to skrandis tampa mažiau atsparus rūgščiai, ypač jeigu vaistas vartojamas nevalgius ir ilgesnį laiką. Panašiai veikia ilgesnį laiką vartojami visi nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pavyzdžiui, ibuprofenas). Iš receptinių vaistų skrandžio rūgštingumą didina kai kurie kraujospūdį reguliuojantys ir raumenis atpalaiduojantys vaistai.
Išskiriama dar viena svarbi refliukso priežastis – stresas, kurio šiandien, pandemijos akivaizdoje, tikrai visi patiriame daug. Karantininiai ribojimai, baimė susirgti, nuotolinis darbas ar mokymasis, o kai kam – netgi darbo ar verslo praradimas – visa tai neišvengiamai kelia stresą, o šis savo ruožtu sukelia tam tikrus pokyčius organizme – padažnėja pulsas, kvėpavimas, gali pakilti kraujospūdis ir pan. Taip pat dėl streso daugiau išskiriama skrandžio rūgšties, t. y. padidėja skrandžio rūgštingumas.
„Be to, stresą patiriantis žmogus neretai sutrikdo savo mitybą – arba nespėja pavalgyti, arba valgo, kas pakliūna po ranka, persivalgo vakare, gali atsirasti emocinio valgymo priepuolių. Tiek nevalgymas, tiek persivalgymas, vartojimas daug kavos, nesveiko maisto, alkoholio, didina skrandžio rūgšties kiekį ir neigiamai veikia refliukso simptomus“, – teigė pašnekovas.
Taigi, norint atsikratyti refliukso ar bent jau sušvelninti simptomus, būtina gyvenimą keisti kompleksiškai – keisti gyvenimo būdą taip, kad streso jame būtų mažiau, bei sureguliuoti mitybą.
Kodėl stresas sukelia refliuksą
Yra sakoma, kad trumpalaikis stresas netgi naudingas mūsų organizmui, kadangi suteikia energijos veiklai. Tačiau jeigu jis užsitęsia ilgiau, nuolat padidėjęs streso hormonų lygis neigiamai veikia kraujotaką virškinimo organuose, o tuo pačiu ir lėtina virškinimo procesą.
Kai kūnas patiria nerimo būseną, streso hormonai nukreipia energiją ten, kur jos labiausiai reikia – į širdį, raumenis ir smegenis, o virškinimo sistema, kurios funkcionavimui taip pat reikia labai daug energijos, tarsi „apvagiama“ – virškinimas dėl energijos stygiaus sulėtėja. Dėl to maistas skrandyje užsibūna ilgiau ir išskiriama daugiau skrandžio sulčių – rūgšties.
Taip pat stresas sutrikdo stemplės rauko, skiriančio ją nuo skrandžio, funkciją – jis normaliai neužsidaro ir skrandžio sultys ima kilti atgal į stemplę. Be to, dėl pablogėjusios kraujotakos stemplės gleivinė tampa jautresnė rūgštims, todėl deginimas ar kiti refliukso simptomai sustiprėja.
Tyrimai rodo, kad lėtinį stresą arba depresiją patiriantys žmonės nuo refliukso kenčia 3 kartus dažniau nei mažiau streso savo gyvenime turintys žmonės. Net jeigu stresas – ne vienintelė refliukso priežastis, jo lygio sumažinimas gyvenime tikrai gali turėti teigiamą poveikį ne tik mūsų psichinei sveikatai, bet ir refliukso simptomams.
Kaip sau padėti?
Pasak A.Janušausko, norint kontroliuoti refliukso simptomus, svarbu neprisivalgyti prieš miegą, o tam būtina laikytis mitybos režimo dieną, t. y. nepraleisti valgymų. Paskutinį kartą valgyti rekomenduojama likus 3–4 valandoms iki ėjimo miegoti.
Būtina atsisakyti aštraus, riebaus, kepto maisto, greito maisto ir keisti jį virtu, troškintu ar apdorotu garuose (tinka vištiena, jautiena, neriebi kiauliena, žuvis), taip pat citrusinių vaisių, pomidorų, juodo šokolado, mėtų, česnakų, svogūnų, pipirų, alkoholio. „Juoda kava taip pat kelia rūgštingumą, todėl visada siūlau ją keisti stipria žalia arbata, kuri rūgštingumo nekelia, o kofeino turi netgi daugiau ir jo lygis taip greitai nukrenta, kaip atsigėrus kavos“, – patarė vaistininkas.
Kalbant apie streso kontrolę, dažnai primenamas ir poilsio režimas – kad organizmas atsistatytų, būtina miegoti pakankamą valandų skaičių (vidutiniškai apie 8). Labai naudingas mūsų organizmui sportas. Fizinis aktyvumas „pravėdina“ smegenis ir paskatina laimės hormonų išsiskyrimą, o tai natūraliai mums padeda atsipalaiduoti. Be to, sportas gerina virškinimą ir tokiu būdu sumažina refliukso simptomus. Verta prisiminti ir kitus atsipalaidavimo būdus – relaksaciją, jogą, meditaciją, kvėpavimo technikas ir pan. Valgyti stenkitės ramioje aplinkoje, su geru nusiteikimu ir malonumu, kadangi virškinimas prasideda nuo kramtymo. Kuo geriau sukramtysite maistą burnoje, tuo labiau padėsite savo virškinimo sistemai.
Kaip gydytis
A.Janušausko teigimu, ilgalaikiam refliukso gydymui paprastai skiriami skrandžio sulčių gamybą mažinantys protonų siurblio inhibitoriai. Kartais skiriami prokinetikai, kurie padidina virškinamojo trakto judrumą, kad maistas būtų greičiau suvirškintas ir nukeliautų į žarnyną, t. y. neužsibūtų skrandyje, kad jame nesigamintų rūgštis.
Kai reikia refliukso simptomus reikia nuslopinti „čia ir dabar“, tam skirti greito veikimo nereceptiniai preparatai. Į jų sudėtį dažniausiai įeina kalcio karbonatas ir sunkusis magnio subkarbonatas. Būtent tokių vaistų žmonės dažnai ieško vaistinėse, kai jaučia stiprius refliukso simptomus, tačiau pašnekovas įspėja, kad jeigu simptomai kartojasi reguliariai, būtina apsilankyti pas gydytoją.
Vienas iš tokių nereceptinių greito poveikio preparatų – „Ranigast SOS“. Ši medicinos priemonė dėl skirtingų skrandžio aplinkoje sinergiškai veikiančių medžiagų derinio yra veiksminga nepriklausomai nuo priežasties, dėl kurios kilo problema. Preparatas leidžia kontroliuoti padidėjusį skrandžio rūgštingumą, išvengti deginimo pojūčio, skrandžio skausmo, sunkumo jausmo, o taip pat padeda išvengti naujų refliukso epizodų. Jis yra veiksminga priemonė, ne tik pasireiškus refliukso simptomams, bet taip pat gali būti vartojamas kaip pagalbinė priemonė gastritu sergantiems pacientams.
Sudėtyje esantis hidrokarbonato ir karbonato derinys neutralizuoja rūgštinę skrandžio terpę ir taip sumažina nemalonius refliukso simptomus – rėmenį ir skrandžio skausmą. Kita sudedamoji dalis – alginatai, iš tam tikrų rūšių dumblių išskirti polisacharidai, – ypatingi tuo, kad, patekę į rūgštinę skrandžio aplinką, jie išbrinksta ir sudaro klampų barjerą, kuris neleidžia rūgščiam skrandžio turiniui grįžti į stemplę ir taip apsaugo stemplės ir skrandžio gleivinę nuo neigiamo skrandžio rūgšties poveikio.
Preparatas veikia akimirksniu – vos tik sučiulpiama ar išgeriama tabletė, o poveikis išlieka ilgai. Jis taip pat tinka vartoti prieš miegą, kad išvengtume nakties rėmens epizodų. „Ranigast SOS“ tinka tiek suaugusiems, tiek vaikams nuo 6 metų amžiaus. Pasitarus su gydytoju, priemonę galima vartoti nėštumo ar žindymo laikotarpiu.
