Svarbiausi dalykai, kuriems turime skirti dėmesio norėdami būti visapusiškai sveiki – mityba, judėjimas ir emocinė higiena, tikino „Emocinės higienos studijos“ steigėja ir vadovė Sandra Varanavičė. Su ja kalbamės apie tai – ką iš tiesų specialistai vadina emocine higiena bei kokiais būdais turime „valyti“ savo sielą ir mintis.
– Veikiausiai daugelis bandydami spėti, kas yra emocinė higiena, suktų jausmų „valymo“ link. Ar tai teisingas įspūdis? Ką jūs vadinate emocine higiena?
– Emocinė higiena yra, sakykime, toks paprastesnis arba romantiškesnis pavadinimas. Tai – jokiu būdu ne oficialus terminas ar metodika. Mokslininkų yra įrodyta, kad kiekvienam žmogui per parą būtina patirti tris sąmonės režimus. Du iš jų mes labai puikiai žinome. Pirmasis yra miegas, kai ilsisi tiek žmogaus kūnas, tiek protas.
Kita – kai būdraujame, kitaip tariant, ne miegame, o dirbame, bendraujame ir veikiame kitas veiklas. Trečioji būsena, kuri mums tikrai gyvybiškai reikalinga, bet kurios mūsų niekas nemokė pasiekti ar pajausti, tai – atsipalaidavimas, relaksacija. Jos metu kūnas yra atsipalaidavęs, tačiau protas – labai aktyvus. Šio režimu metu visos mintys turi būti sutelktos į dabartį, į pojūčius. Pasaulyje apie tai dabar kalbama labai daug, taip pat atrasta nemažai ir metodų, kaip žmogui pasiekti tą trečiąjį sąmonės režimą.
– Kuo būtent naudingas šis režimas? Kaip jis veikia mūsų savijautą?
Retas pagalvoja apie tai, bet stresas, blogos emocijos ir mintys iš tiesų kaupiasi mūsų smegenyse.
– Kalbant apie smegenų darbą, reikėtų paminėti, kad mūsų smegenyse susidaro elektromagnetinės prigimties bangos, kurias specialiais prietaisais galima pamatuoti. Miego metu mes generuojame „delta“ dažnio bangas, būdraudami esame „beta“ dažnyje, o ta tarpinė būsena – „alfa“ dažniai. Pastarasis režimas mūsų kūnui iš tiesų yra labai reikalingas, nes būtent tada organizmas atsinaujina, atsigauna po streso ir sugeba funkcionuoti taip, kaip priklauso.
Turbūt retas pagalvoja apie tai, bet stresas, blogos emocijos ir mintys iš tiesų kaupiasi mūsų smegenyse, o tai ilgainiui apsunkina ne tik emocinę, bet ir bendrą žmogaus savijautą.
– Kokie dažniausi emocinės higienos nesilaikančio žmogaus požymiai? Kas sufleruoja, kad jau turėtumėme susimąstyti?
– Visų pirma, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad kiekvienas žmogus individualus. Kaip kiekvieno skirtinga mityba, darbo ritmas, taip ir emocinė būsena. Vis dėlto, apie emocinės higienos stoką signalizuoja nuolatinis nesugebėjimas atsipalaiduoti, itin dažnas susierzinimas, apsėdančios nemalonios mintys, per aktyvi savikritika ar nepasitikėjimas savimi. Nemenkas signalas ir nuolatiniai pykčiai su aplinkiniais, pykčio nevaldymas ar negebėjimas pamiršti, atleisti.
Poreikį išsivalyti jausmus ir mintis rodo ir dažnai kankinanti nemiga, baimės ir paranojos, užuomaršumas. Pavyzdžiui, kad kelintą kartą grįžtate iki namų durų patikrinti, ar jos uždarytos ar pan. Emocinė higiena turėtų padėti ir tiems, kurie jaučia didžiulį nepasitenkinimą savimi, jaučiasi lyg užstrigę uždarame rate.
Vienu iš matomiausių signalų veikiausiai būtų tai, kad žmogus, norėdamas atsipalaiduoti, renkasi cigaretes ar alkoholį.
Vienu iš matomiausių signalų veikiausiai būtų tai, kad žmogus, norėdamas atsipalaiduoti, renkasi cigaretes ar alkoholį. O tai daro puikiai žinodamas, kad tai ne tik nepadės atsipalaiduoti, bet gali net privesti prie kur kas rimtesnių pasekmių.
– Emocinė higiena – ką būtent turime valyti? Ką galvoti? Koks turi būti emocinis rezultatas?
– Vienas svarbiausių dalykų – palikti praeityje nutikusius dalykus praeičiai. Beje, niekas nesako, kad tai padaryti lengva, būtent todėl ir reikia skirti tam laiko, skirti laiko savo emocinei būsenai. Gyvendami inertiškai ir neskirdami dėmesio sau ilgainiui pradedami gyventi lyg automatiškai. Į situacijas reaguoti taip, kaip reagavome prieš metus, net jei tai nebuvo mus pačius tenkinanti reakcija.
Būtent tai, kad į kiekvieną situaciją pasižiūrėtume naujai, galėtume ramiai ją įvertinti ir gal sureaguoti net geriau nei prieš kurį laiką ir turėtų būti emocinės higienos rezultatas. Beje, noriu pabrėžti, kad valyti savo mintis pravartu ne tik tiems, kurie jau susiduria su pasekmėmis. Tai turėtų būti sveiko žmogaus įprotis. Taip, kaip kasdien valome dantis, einame maudytis, taip turime skirti dėmesio ir emocijoms.
– Kokių yra emocijų valymo būdų? Kaip žmogui pasiekti tą trečiąjį sąmonės režimą?
– Pasaulyje dabar apie tai kalbama labai daug ir atrasta daug būtų, kaip žmogui pasiekti atsipalaidavimo būseną. Sakyčiau, kad kiekvienas turi atrasti sau tinkamą. O pasirinkimų – daug. Pradedant nuo galybės jogos rūšių, kurios paveikia išties iki gelmių, o baigiant įvairiais buitiniais darbais, kurie dar vadinami neformaliomis meditacijos formomis, pavyzdžiui, indų plovimas.
Vienas iš būdų – ir mūsų studijos siūlomas tapingas. Tai technika, kurioje jungiasi Rytų medicinos išmintis su moderniąja vakariečių psichologija. Kartais tai vadinama akupunktūra be adatų, todėl tai visiškai paprasta atlikti sau be specialisto pagalbos. Tapingo metu pirštu tuksenimais stimuliuojami akupunktūriniai taškai ant veido ir kūno, o mintimis ir žodžiais tada koncentruojamasi problemą.
– Kokią įtaką mūsų emocinei savijautai turi fizinis aktyvumas ar mityba?
– Aš pritariu nuomonei, kad mityba, fizinis aktyvumas ir emocinė žmogaus būsena yra labai glaudžiai susijusios. Nuo to, kiek dėmesio skiriama šiems dalykams, ir priklauso bendra žmogaus savijauta ir, aišku, pati sveikata.
Jei mityba nėra pakankamai subalansuota, žmogus negauna kūnui reikalingų medžiagų, vadinasi, jaučiasi prasčiau. Tada – sunku ir sportuoti, o yra emocinė būsena ne pati geriausia. Galiausiai, gali būti ir atvirkščiai – kai žmogaus emocinė būsena prasta, nesinori judėti, sportuoti, siekti kokių nors rezultatų, mojama ranka ir į tai, kas valgoma.
Galiausiai, moksliškai jau įrodyta ir tai, kad maistas gana stipriai veikia ir žmogaus emocijas, nusiteikimą. Todėl norint iš tiesų jaustis pilnavertiškai reikėtų dėmesio skirti visiems trims minėtiems dalykams.
– Galiausiai, pasiryžus daugiau dėmesio skirti emocinei higienai, nuo ko reikėtų pradėti?
– Aš visada sakau, kad visų pirma reikėtų pradėti tuojau pat. Kitaip tariant – geriau nedelsiant, bet po truputį, nei rytoj ir keisti viską kardinaliai. O patarimas būtų paprastas. Pagalvokite, kiek nedaug iš tiesų yra 2 min. Tai pradėkite rytą nuo 2 minučių skyrimo sau. Pasimankštinkite, pasirąžykite, pagalvokite ką nors teigiamo. Tai – jau bus mažytis žingsnis to link. Ilgainiui būtų gerai, kad per dieną skirtume sau, savo emocijoms, savo mintims bent po 20 min.