2012 metais sergamumas pagrindinėmis registruojamomis lytiškai plintančiomis infekcijomis – sifiliu, gonorėja ir chlamidioze – sumažėjo palyginti su 2011 metais.
Tačiau medikų nerimą kelia tai, kad LPI diagnozuojamos vis jaunesniame amžiuje.
Nesitikrina, nes tyrimai brangiai kainuoja
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro gydytojas Algirdas Šumila pasakojo apie studentų atliktą tyrimą, kurio metu buvo apklausti Vilniaus, Panevėžio ir Biržų 9–12 klasių moksleiviai. Jų teirautasi, kokio amžiaus pradėjo lytinį gyvenimą.
Merginos mieliau renkasi kontraceptines tabletes, nes pastoti baisiau nei užsikrėsti venerinėmis ligomis.
Apklausos rezultatai parodė, kad trečdalis moksleivių seksu pradeda užsiimti nuo 16 metų. Pastebėta, kad jaunimas gyvena aktyvų seksualinį gyvenimą, dažnai keičia partnerius, tačiau vengia naudoti prezervatyvus.
„Merginos mieliau renkasi kontraceptines tabletes, nes pastoti baisiau nei užsikrėsti venerinėmis ligomis – jos pagydomos. Apie ŽIV infekciją turbūt iš viso negalvojama“, – svarstė A.Šumila ir apgailestavo, kad per 25-erius darbo metus nė karto nesulaukė prezervatyvų platintojų atstovo, kuris pasiūlytų šią apsaugos priemonę pacientams dalyti nemokamai.
Gydytojo pastebėjimu, pacientai į medikus kreipiasi tik tada, kai pajunta lytinių organų diskomfortą – prasideda skausmai, niežulys ar vargina išskyros. „Tačiau 30–50 proc. žmonių, turinčių kokią nors lytiniu keliu plintančią infekciją, nieko blogo nejaučia. Apie ligą jie gali sužinoti tik pasitikrinę prevenciškai“, – atkreipė dėmesį gydytojas.
Jis pažymėjo, kad žmonės tirtųsi dažniau, jei laboratoriniai tyrimai dėl LPI būtų nemokami. „Dabar nekainuoja paprastas tepinėlis, sifilio ir AIDS tyrimas. Tačiau tyrimas dėl chlamidijų ir plazmų valstybinėse gydymo įstaigose kainuoja apie 76 litus. Tuo metu privačiame centre vienos bakterijos ištyrimas gali atsieiti apie 60 litų“, – lygino A.Šumila.
Jo pacientai, grįžę iš Didžiosios Britanijos, džiaugiasi ten galintys dėl LPI ne tik pasitikrinti nemokamai, bet ir dykai gauti vaistų gydymui.
„Tai ką, reikia pirkti „Ryanair“ bilietą ir ten važiuoti pasitikrinti?“ – ironizavo medikas ir atkreipė dėmesį, kad, tarkime, ankstyvame amžiuje susirgus chlamidioze ir jos negydant, vėliau tai gali grėsti sąnarių ar akių uždegimu, nevaisingumu.
„Todėl atlikdami skryningą galėtume turėti teigiamos įtakos jaunų šeimų ateičiai ir sumažinti jų išlaidas galimoms nevaisingumo problemoms spręsti“, – kalbėjo A.Šumila.
 |
Lytinių organų nuotraukas siunčia internetu
Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė Esmeralda Kuliešytė pažymėjo, kad asociacija jau daugelį metų bando atkreipti atsakingų institucijų dėmesį į LPI gausėjimą tarp jaunimo.
Mokiniai norėtų daugiau konfidencialumo ir draugiškumo jų atžvilgiu.
Tačiau esą atsako nesulaukiama – vis dar nėra efektyvios jaunimui skirtos lytinės sveikatos strategijos, mokslu grįsto lytinio švietimo mokyklose.
„500 moksleivių paklausėme, kaip jie vertina medicinos paslaugas ambulatorinėje grandyje. Paaiškėjo, kad dauguma nėra patenkinti dabartine situacija. Moksleiviai norėtų tik jiems skirtų kabinetų ar net konsultacijų centrų, kuriuose galėtų saugiai naudotis konsultacijomis ir pas gydytoją užtrukti ne 10 minučių, o ilgiau. Mokiniams daug kas neaišku, jiems kyla labai daug klausimų. Be to, jie norėtų daugiau konfidencialumo ir draugiškumo jų atžvilgiu“, – kalbėjo E.Kuliešytė.
Tuo metu studentai esą pageidautų, kad kontracepcija būtų pigesnė ar visai nemokama.
„Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerija dirba su jaunimui skirtų palankių paslaugų koncepcija, tačiau vis dar neaiškus jos modelis ir priemonės, kokiomis tai bus įgyvendinama“, – pažymėjo E. Kuliešytė.
Paaugliai verčiau siunčia savo lytinių organų nuotraukas nei eina pas ginekologą.
Ji įsitikinusi, kad valstybė turėtų investuoti į LPI prevenciją: „Mes paslaugų neteikiame, tačiau elektroniniu paštu atsakome į jaunimui kylančius klausimus dėl kontracepcijos, nėštumo ir t.t. Paaugliai verčiau siunčia savo lytinių organų nuotraukas, nei eina pas ginekologą, nes tyrimai brangūs. Jei jaunuolis norėtų pasitikrinti nuo visų LPI, tai jam kainuotų daugiau nei 200 litų. O jei dar reikėtų gydymo – tai ir dar brangiau. Iš kur moksleiviui paimti tokius pinigus?“ – retoriškai klausė E.Kuliešytė.
Bendrovės „Endemik diagnostika“ vadovė Eglė Marciuškienė atkreipė dėmesį į dar vieną problemą: „Pagal Lietuvos teisės aktus kraujo paėmimas yra intervencinė procedūra, kurios nepilnamečiams mes negalime atlikti be tėvų ar globėjų sutikimo.“
LPI dažniausiai užsikrečiama vasarą, o tiriamasi rudenį ir žiemą.
 |
| Susilaikymas nuo sekso: naudinga ar kenksminga? |
Vyrai turi daugiau lytinių partnerių nei moterys
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas apibendrino epidemiologinės situacijos Lietuvoje analizės rezultatus. Jie parodė, kad sergamumas gonorėja per pastaruosius trejus metus (2010–2012) atitinkamai sumažėjo nuo 9,5 iki 7,3 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
Sergamumas sifiliu per tą patį laikotarpį sumažėjo nuo 10,3 iki 7,6 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Sergamumas chlamidioze per 2010–2012 metų laikotarpį sumažėjo nuo 11 iki 8,9 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
„Sergamumas sifiliu Lietuvoje viršija sergamumą gonorėja, nors gamtoje taip būti neturėtų, nes pagal sukėlėjų biologiją gonorėjos turėtų būti galbūt net penkis kartus daugiau nei sifilio. Sifilio atvejų Lietuvoje nustatoma daugiau, nes gydytojai jo atžvilgiu yra budresni, skiria daugiau dėmesio, nes ši liga yra pavojingesnė. Be to, labai gerai veikia nėščiųjų patikra dėl ŽIV ir sifilio. Iš kitos pusės didelė dalis susirgimų gonorėja nepatenka į oficialią statistiką, tarkim, pernai registruotų gonorėjos atvejų buvo net šimtu mažiau nei laboratoriškai patvirtintų", – aiškino ULAC direktorius.
Paklausus pacientų, nuo ko galėjo užsikrėsti LPI, vyrai teigė, kad nuo atsitiktinio ar pažįstamo asmens, moterys – nuo sutuoktinio ar sugyventinio.
Daugiausiai lytiškai plintančių infekcijų užregistruota 20–34 metų amžiaus jaunimo grupėje. Gonorėja dažniau nustatoma vyrams nei moterims, nes, kitaip nei vyrai, šia infekcija sergančios moterys nepastebi jokių įtarimų, galinčių sukelti simptomų, ir nepatiria diskomforto.
Kitaip tariant, moterys serga, bet to nežino. Tą patį galima pasakyti ir apie chlamidiozę, kuri paplitusi net labiau nei gonorėja.
„Paklausus pacientų, nuo ko galėjo užsikrėsti LPI, vyrai teigė, kad nuo atsitiktinio ar pažįstamo asmens, moterys – nuo sutuoktinio ar sugyventinio“, – sakė S.Čaplinskas.
Vyrai turi daugiau lytinių partnerių nei moterys: sergantys LPI vyrai sakė, kad per pastaruosius 12 mėnesių turėjo 2–3 lytines partneres, o moterys – vieną. Nuo 3 iki 5 proc. LPI pacientų nurodė, kad turėjo lytinius santykius su seksualinių paslaugų teikėjais/-omis.
Aukščiausi sergamumo sifiliu rodikliai 2012 m. užregistruoti Vilniaus, Šiaulių ir Klaipėdos apskrityse, žemiausi – Tauragės ir Panevėžio apskrityse.
„Tokio pasiskirstymo pagal regionus priežastys gali būti įvairios. Vilniuje telkiasi daugiau aktyvių ir rizikingai besielgiančių žmonių. Be to, čia labiau prieinamos sveikatos priežiūros paslaugos, o LPI diagnostika atliekama geriau nei periferijoje“, – svarstė S.Čaplinskas.
Pavyzdžiui, dėl griežtos ir efektyvios diagnostikos Švedijoje diagnozuota net 60 proc. visų ES chlamidijų atvejų.
 |
| Raudoni drabužiai ypač traukia vyrų dėmesį |
Tarp nėščiųjų daugėja sifilio atvejų
Prezervatyvų, galinčių sumažinti LPI perdavimo riziką, didžioji dalis Lietuvoje susirgusiųjų LPI nenaudoja arba naudoja retai. Moterys lytinius santykius su prezervatyvais turėjo dažniau nei vyrai.
Kiekvienais metais LPI išaiškinama tarp moksleivių. Pernai buvo 10 sifilio, 13 gonorėjos ir 3 chlamidiozės susirgimo atvejai.
Pernai užregistruotas vienas sifiliu užsikrėtęs naujagimis – infekcija perduota iš motinos vaikui nėštumo ar gimdymo metu.
Nėščiųjų sveikatos patikros metu visos moterys yra tiriamos dėl ŽIV ir sifilio. Šios patikros metu pernai išaiškintos 24 sifiliu užsikrėtusios nėščiosios. Tai netiesiogiai atspindi, kad sifilis tarp gyventojų Lietuvoje yra paplitęs. Pavyzdžiui, palyginti sergamumą sifiliu tarp ES šalių Lietuvos sergamumo rodiklis yra tarp aukščiausių – trečioje vietoje (po Rumunijos ir Maltos).
Pernai užregistruotas vienas sifiliu užsikrėtęs naujagimis – infekcija perduota iš motinos vaikui nėštumo ar gimdymo metu.
Sergamumas virusiniu hepatitu B, kuris plinta ne tik per kraują, bet ir lytinių santykių metu pastaraisiais metais mažėjo dėl vakcinacijos. Tačiau tikėtina, kad labai didelė dalis lytiškai aktyvaus jaunimo (vyresnių nei 15 metų) yra nepasiskiepiję nuo VHB, todėl yra imlūs šiai infekcijai. Tik nuo 1998 m. visi kūdikiai pradėti skiepyti nuo VHB bei skiepyti dvylikamečiai 2002–2010 metais.
Vyrai lytiškai plintančiomis infekcijomis užsikrečia per atsitiktinius lytinius santykius, moterys – nuo sutuoktinio ar sugyventinio
* Sergamumo sifiliu rodiklis 2012 m. palyginti su 2011 m. nežymiai sumažėjo – nuo 8,5 iki 7,6 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Tačiau sergamumo sifiliu rodiklis Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, yra vienas aukščiausių (po Rumunijos ir Maltos) bei 1,7 karto aukštesnis nei ES šalių vidurkis (4,9 atvejų 100 tūkst. gyventojų 2011 m.).
* Aukščiausi sergamumo sifiliu rodikliai 2012 m. užregistruoti Vilniaus, Šiaulių ir Klaipėdos apskrityse, žemiausi – Tauragės ir Panevėžio apskrityse.
Aukščiausi sergamumo sifiliu rodikliai 2012 m. užregistruoti Vilniaus, Šiaulių ir Klaipėdos apskrityse, žemiausi – Tauragės ir Panevėžio apskrityse.
* Daugiau nei pusė užsikrėtusiųjų sifiliu buvo jauni 20–34 metų asmenys, turintys vidurinį išsilavinimą, dažniau moterys bei miestų gyventojai.
* Trečdalis užsikrėtusių sifiliu asmenų nežinojo, nuo ko galėjo užsikrėsti. Tiek pat sifiliu užsikrėtusių vyrų kaip galimą infekcijos šaltinį nurodė atsitiktinį asmenį, šiek tiek daugiau nei trečdalis sifiliu užsikrėtusių moterų – pažįstamą asmenį ar sutuoktinį bei sugyventinį.
* 40,2 proc. sifiliu užsikrėtusių vyrų nurodė, kad turėjo 2–3 lytines partneres/–ius per pastaruosius vienerius metus, 62 proc. moterų – vieną. Apsaugos priemonės – prezervatyvai, galintys sumažinti riziką užsikrėsti sifiliu ir kitomis LPI, iš viso nenaudojami arba naudojami retai.
* Dauguma sifilio atvejų Lietuvoje diagnozuota ankstyvoje susirgimo stadijoje. 2012 m. užregistruotas vienas įgimto sifilio atvejis.
* 4,4 proc. užsikrėtusiųjų sifiliu nurodė, kad turėjo lytinių santykių su seksualines paslaugas už atlygį teikiančiais asmenimis. Dažniau vyrai, nei moterys.
* 2012 m. Lietuvoje užregistruota 219 susirgimo gonorėja atvejų. Sergamumo gonorėja rodiklis 100 tūkst. gyventojų sumažėjo: nuo 7,7 iki 7,3 atvejo atitinkamai 2011 ir 2012 m. Aukščiausi sergamumo gonorėja rodikliai užregistruoti Panevėžio, Vilniaus ir Telšių apskrityse, žemiausi – Alytaus, Tauragės bei Utenos apskrityse.
* Daugiausiai gonorėja diagnozuota vyrams, miestų gyventojams.
* Dauguma (71,2 proc.) susirgusiųjų gonorėja buvo 20–34 metų amžiaus grupės asmenys, turintys vidurinį išsilavinimą.
* Didžioji dalis gonorėja užsikrėtusių vyrų kaip galimą infekcijos šaltinį nurodė atsitiktinį asmenį; užsikrėtusios moterys nurodė, kad galėjo užsikrėsti nuo sutuoktinio – sugyventinio ar pažįstamo asmens.
 |
| Jis ir Ji |
* Dauguma gonorėja užsikrėtusių vyrų nurodė turėję 2–3 lytines partneres, moterys – vieną.
* 5 proc. užsikrėtusiųjų gonorėja nurodė, kad turėjo lytinių santykių su seksualines paslaugas už atlygį teikiančiais asmenimis.
* 2012 m. Lietuvoje užregistruoti 265 chlamidiozės atvejai. Sergamumo chlamidioze rodiklis 100 tūkst. gyventojų 2012 m. siekė 8,9 atvejo ir palyginti su 2011 m. sumažėjo.
* Aukščiausi sergamumo chlamidioze rodikliai 2012 m. buvo užregistruoti Vilniaus, Klaipėdos ir Marijampolės apskrityse, žemiausi – Telšių ir Šiaulių apskrityse, Alytaus ir Tauragės apskrityse nebuvo užregistruota nei vieno užsikrėtimo chlamidioze atvejo.
* Pagal lytį daugiau užsikrėtusiųjų chlamidioze buvo vyrų nei moterų. Daugiausia – miestų gyventojai. Dauguma (68,7 proc.) susirgusiųjų buvo 20–34 metų amžiaus asmenys, turintys vidurinį arba aukštąjį išsilavinimą.
* Daugiau nei pusė chlamidioze užsikrėtusių vyrų ir trečdalis moterų nežinojo, nuo ko galėjo užsikrėsti šia infekcija. Kas penktas chlamidioze užsikrėtęs vyras ir moteris tariamu infekcijos šaltiniu nurodė pažįstamą asmenį, daugiau kaip trečdalis chlamidioze užsikrėtusių moterų sutuoktinį – sugyventinį.
* 3,4 proc. užsikrėtusiųjų chlamidioze nurodė, kad turėjo lytinių santykių su seksualines paslaugas už atlygį teikiančiais asmenimis (dauguma vyrai).
* 2012 m. užregistruota 160 naujų susirgimo ŽIV infekcija atvejų, tarp kurių 114 vyrų ir 46 moterys. Iš viso iki 2013 m. sausio 1 d. Lietuvoje užregistruota 2060 ŽIV atvejų (1687 – vyrai, 373 – moterys).
Šaltinis: Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras
