Neturi laiko moralizuoti pacientų – apžiūrėti paprasčiau
Pagrindinė ligoninė sostinėje, į kurią patenka pacientai su traumomis – Respublikinė Vilniaus universiteto ligoninė. Įstaigos skubios pagalbos skyriaus vedėja Asta Jonaitienė teigė, kad vidutiniškai per parą ligoninė sulaukia apie 300 pacientų.
Pusė jų atvežami ar atvyksta patys dėl traumų, tačiau, pasak medikės, 80 proc. jų pagalbą turėtų gauti savo poliklinikoje. Tai neskubios traumos – įvairūs raiščių patempimai, sportinės traumos, įvykusios sporto salėje, sąnario uždegimas, dėl kurių tikrai galima palaukti kitos dienos ir nuvykti pas savo gydytoją. Esą dėl to tikrai nereikia važiuoti į priėmimo skyrių.
Bandome patys aiškintis su pacientais, bet iš tiesų taip tik išeikvojame daugiau energijos. Žmogus iš karto pasišiaušia ir grasina. Paprasčiau per tą laiką jį tiesiog priimti.
„Tačiau niekas nė nesivargina kreiptis į poliklinikas, motyvuodami tuo, kad ten reikia ilgai laukti, didelės eilės, o čia viskas bus padaryta čia ir dabar. Net greitosios pagalbos medikai mums veža tokius pacientus, motyvuodami tuo, jog atvežė todėl, kad reikalavo namiškiai. Kaip tokią praktiką išgyvendinti, nežinau, nes žmonės iš tiesų yra konfliktiški, labai moka terorizuoti medikus, ir pirmoji grandis, susidurianti su pacientu, kartais tikrai neatlaiko spaudimo.
Bandome patys aiškintis su pacientais, bet iš tiesų taip tik išeikvojame daugiau energijos. Paprasčiau per tą laiką tiesiog priimti žmogų. Pas mus srautai tokie, kad neturime galimybės užsiimti pacientų švietimu, aiškinti, kad jie atvyko ne čia, kad jiems reikia važiuoti į polikliniką. Žmogus iš karto pasišiaušia ir grasina. Kartais apmokestiname už neskubią pagalbą, bet iš kai kurių net nėra ką paimti. Gal socialiniai darbuotojai galėtų tuo užsiimti, o medikai turi dirbti savo darbą“, – pasakojo pašnekovė.
Nesupranta, kodėl į ligoninę žmonės važiuoja dieną
Jos teigimu, ligoninė tiesiog dūsta nuo tokių pacientų. Būna ypatingų dienų, kai tikrai nutinka daug traumų, pavyzdžiui, plikledis, bet gydytojai negali atsikvėpti net vasarą, nes pacientai, jei tik kas nors atsitinka, nelinkę domėtis alternatyvomis ir iš karto vyksta į ligoninę.
„Poliklinikų nedarbo metu tegu jau važiuoja pas mus, srautai nebūna labai dideli ir mes susitvarkome. Tačiau dieną bent šiek tiek mus nukrauti turėtų poliklinikos. Didžiausia problema, kuri vis didėja. Jų nepavyksta suvaldyti“, – tikino A.Jonaitienė.
Paklausta, ar neišspręstų problemos didesnis gydytojų skaičius priimamajame, pašnekovė patikino, kad jų užtenka.
„Yra per didelė prabanga vienu metu laikyti 10 gydytojų nežinant, kiek pacientų jie turės. O pacientų skaičius šiuo atveju neprognozuojamas. Gydytojų tikrai netrūksta, bet jei vienu metu ateina 10 pacientų, kažkuris tikrai bus dešimtas. Tada ir susidaro ilgos laukimo valandos. O jei dar reikia operuoti? Rugsėjo pradžioje buvo atvejis, kai iš vieno autoįvykio turėjome keturis sužeistuosius. Dvi valandas dirbo visas skyrius. Tai čia dar labai greitai. Tačiau tuo metu visi kiti laukė, kol baigsis operacija.
Visame pasaulyje ligoninėse tenka palaukti, ir dar ne tiek, o kur kas ilgiau. Nebus taip, kad tu įeisi pro duris ir visi tavęs jau laukia. Pavadinimas „skubi pagalba“ nereiškia, kad ji yra skubi laike, ji skubi, kai pavojus gresia gyvybei. Visi kiti turi važiuoti į savo polikliniką arba kantriai laukti, juolab kad visi pacientai yra rūšiuojami pagal skubos lygį. Visada balais įvertinamas skausmas, kiti organizmo rodikliai. Kuo sunkesnė paciento būklė, tuo trumpiau jam reikia laukti pagalbos, nesvarbu, kad jis atėjo paskutinis“, – aiškino pašnekovė.
Piktinasi pacientais, atvykstančiais susitvarkyti reikalų
Santaros klinikų, taip pat priimančių pacientus su traumomis, Skubios pagalbos skyriaus vedėja Liucija Vaitkevičiūtė tikino, kad jų įstaigoje tokių pacientų srautai mažesni ir ilgiausiai tenka laukti apie dvi valandas, tačiau, aišku, gali būti visko, kadangi čia dirba vos vienas budintis traumatologas. Jeigu jam tenka operuoti, kitiems laukti teks tiek, kiek truks operacija.
Tačiau ji taip pat pabrėžė, kad dauguma pacientų atvyksta ne dėl būtinybės, o patogiai susitvarkyti sveikatos reikalų.
„Kartais matosi, kad specialiai žmonės laukia vakaro, kai jau nedirbs poliklinika, ir važiuoja pas mus. Taigi vakare suguža – kas pirštą susimušė prieš porą dienų, kam dar kas nors. Trauma neįvyko šiandien, bet jei žmogui skauda, jis blogai jaučiasi, tai irgi pagalbos reikalaujanti situacija, negalime jo nepriimti. Apskritai nė vieno negalime išvaryti.
Žinoma, jei atvažiuoja erkės išsitraukti, kuo pas mus užsiima taip pat tik traumatologai, pasakome, kad laukti teks porą valandų, nes yra pacientų su rimtesnėmis traumomis. Vieni sėdi ir laukia, kiti išvažiuoja, juolab kad yra visą parą budinčio šeimos gydytojo tarnyba, kuri taip pat teikia šią paslaugą“, – pasakojo medikė.
Pasak L.Vaitkevičiūtės, pacientų atvykimams susitvarkyti sveikatos reikalų naktimis ir savaitgaliais – atskira tema. Poliklinikoje dažnai tyrimų atsakymai būna tik kitą dieną, taigi tenka vaikščioti kelis kartus, ką jau kalbėti apie rentgeną ir pan., o ligoninėje viskas padaroma iš karto. Taigi viena kategorija pacientų – tie, kurie pagaliau prisiruošė susitvarkyti jau ne pirmą dieną kamuojančią sveikatos problemą. Kita kategorija pacientų mėgsta atvykti paryčiais, prieš darbą, kad čia juos ištirtų ir išrašytų biuletenį, nes tingi visa tai daryti poliklinikoje.
Kokią pagalbą traumos atveju galima gauti poliklinikoje?
Taigi kodėl žmonės nesikreipia į polikliniką? Vilniaus savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Rimanta Rožanskaitė paklausta, kokia traumatologinė pagalba teikiama poliklinikose, patikino, kad šį pavasarį jos buvo griežtai įpareigotos suteikti traumas patyrusiems žmonėms vadinamąjį žalią koridorių ir pagalbą suteikti tą pačią dieną.
„Jau ne pirmą kartą banguoja ši problema. Bandome spręsti, kad ne visi pacientai patektų tik į stacionarą. Prašome gydytojų informuoti savo pacientus, net lankstinukus parengėme, kad būtinąją pagalbą galima gauti poliklinikoje. Tačiau problema, kad daug kas įstaigos darbe priklauso nuo finansavimo, ne tik nuo darbo organizavimo, ir ne visose poliklinikose dieną užtikrinama traumatologinė pagalba.
Didžiosiose įstaigose ji yra, su mažomis – sudėtingiau, nes jų finansavimas mažesnis, o nuolatinio tokio specialisto poreikio nėra. Visgi mes išsireikalavome, kad bent vienas traumatologas būtų įdarbintas visose įstaigose. Taigi, kiek galėjome, tiek sprendėme problemą.
Mums pavaldžiose ligoninėse traumatologijos skyrių nėra ir neketinama plėstis, nematome tokios būtinybės. Reikia stiprinti tai, kas yra. Tačiau poliklinikų nedarbo metu specializuota pagalba jose neteikiama, galima gauti tik šeimos gydytojo paslaugą, todėl reikia vykti į vieną iš dviejų didžiųjų ligoninių.
Mūsų sveikatos apsaugos sistemai yra per brangu poliklinikose teikti specializuotą pagalbą visą parą. Pirmąją pagalbą suteikti, pavyzdžiui, pirštą apibintuoti, gali ir šeimos gydytojas. Centro poliklinikoje yra visą parą veikianti šeimos gydytojo tarnyba, tačiau, aišku, kas naktį dėl traumos važiuos į polikliniką“, – svarstė pašnekovė.
SAM ragina nevažiuoti į ligoninę
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai taip pat naujų traumatologijos centrų nežada, tačiau teigia, kad, norint išvengti eilių ligoninėse, kiekvienam žmogui labai svarbu žinoti, kur ir kaip gali būti teikiama pagalba.
Pirmiausia blogai pasijutęs pacientas dėl šeimos gydytojo paslaugų turi kreiptis į polikliniką, prie kurios yra prisirašęs, o jos nedarbo metu – į tą gydymo įstaigą, su kuria jo poliklinika yra sudariusi sutartį dėl paslaugų teikimo jai nedirbant. Kitaip tariant, nereikia skubėti tiesiai į skubios pagalbos priėmimo skyrių, jeigu trauma nėra pakankamai rimta.
„Tačiau dažnai pasitaiko atvejų, kai pacientai dėl paslaugų kreipiasi tik tada, kai jų poliklinika jau nebedirba. Todėl svarbu žinoti, kad kiekviena pirminės pagalbos gydymo įstaiga turi užtikrinti nepertraukiamą pagalbos teikimą ir gydymo įstaigos savo nedarbo metu sudaro sutartis su kitomis gydymo įstaigomis, kurios gali suteikti pagalbą naktį, savaitgaliais ar švenčių dienomis.
Tad kiekvienas žmogus pirmiausia turėtų pasidomėti savo poliklinikos darbo valandomis, su kokia gydymo įstaiga ji yra sudariusi sutartį dėl paslaugų teikimo nedarbo metu, ir prireikus pagalbos ten kreiptis. O į skubios pagalbos priėmimo skyrių vykti tik kritiniu atveju“, – pataria ministerijos specialistai.