Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Joga, plaukiojimas ir kitas sportas nėštumo metu: koks laikas tinkamiausias?

Nuomonė, kad nėštumo metu moteris negali arba neturi aktyviai sportuoti, yra visiškai pasenusi. „Dabar gydytojai šiuo moterų gyvenimo laikotarpiu ne tik nedraudžia (išskyrus nėštumą su komplikacijomis), bet net rekomenduoja aktyvias treniruotes, nes pratimai gerina bendrą sveikatą, palaiko emocinį stabilumą ir paruošia moters organizmą gimdyti. Svarbiausia pasirinkti tinkamą sporto rūšį ir pratimų skaičių“, – pranešime žiniasklaidai sako patyrusi trenerė Lina Dranginytė.
Mankšta nėštumo metu
Mankšta nėštumo metu / Fotolia nuotr.

Galite užsiimti mėgstamu sportu, bet svarbu kontroliuoti širdies ritmą

„Nėštumas, tai nėra liga, – sako „4F“ prekės ženklo ambasadorė ir trenerė L.Dranginytė. – Jūs galite sportuoti, kaip ir prieš nėštumą, o 150 minučių aerobikos užsiėmimai ir dvi raumenų stiprinimo treniruotės per savaitę būtų netgi labai sveikintinos.

Tačiau, žinoma, turite pasikonsultuoti su savo gydytoju – jis nuspręs, ar galite tęsti treniruotes, patars, kokio intensyvumo jos turėtų būti. Jei buvote aktyvios ir prieš nėštumą, tada paprastai treniruočių krūvį reikia sumažinti apie 20–30 proc., bet jei prieš nėštumą nesportavote, tada galite pradėti treniruotis nuo 12-tos nėštumo savaitės.“

Trenerė priduria, kad nesvarbu, kokią sporto rūšį moteris pasirenka nėštumo metu, ji visada turėtų atkreipti dėmesį į širdies susitraukimų dažnį ir pasitarti su gydytoju dėl savo galimybių, kurios yra leidžiamos jos situacijoje. Jei nėštumo metu nėra komplikacijų, jūsų pulsas neturėtų viršyti 140–150 susitraukimų per minutę, tačiau, žinoma, ir vėl turėtumėte pasitarti su gydytoju.

„Sportuoti būtų geriausia 10–14 val., nes tuo metu gimda yra mažiausiai aktyvi, o tai yra saugiausias laikas. Vienintelis dalykas, kurio turėtumėte vengti, tai sportas, kurio metu kyla didelė rizika, kad galite nukristi ar kitaip susižeisti: pavyzdžiui, komandinis sportas, futbolas ar tinklinis, taip pat važinėjimas dviračiu ir riedučiais, slidinėjimas ar paprastas čiuožimas. Bet koks smūgis nėštumo metu yra itin pavojingas“, – primena L.Dranginytė.

Saugiausia ir labiausiai tausojanti veikla – vaikščiojimas

Jei moteris prieš nėštumą nesportavo ir nėra įsitikinusi dėl intensyvesnės veiklos, tada patartina vaikščioti. Būsimoms mamytėms tai yra saugiausia fizinė veikla.

„Žinoma, pasivaikščiojimai taip pat gali būti skirtingo intensyvumo: tai gali būti paprastas pasivaikščiojimas parke ar šiaurietiškas ėjimas. Tačiau toms, kurios yra fiziškai aktyvios, galima netgi ir žygiuoti. Pagrindinis pasivaikščiojimų privalumas, tai grynas oras, kuris yra taip reikalingas moters ir kūdikio sveikatai, tačiau karštuoju metų laiku moterys turi būti atsargesnės – visada pasiimkite vandens ir užsidėkite skrybėlę“, – sako L.Dranginytė.

Nuo paskutinio trimestro – visos į baseiną

Visoms nėščioms moterims rekomenduojama plaukioti. Nuo šešto nėštumo mėnesio beveik visos būsimos motinos kenčia nugaros, kojų ir raumenų skausmą.

Vida Press nuotr./Baseine
Vida Press nuotr./Baseine

Trenerė pataria: „Pratimai vandenyje pašalina įtampą stuburo srityje, vienodai atpalaiduoja visus raumenis, todėl per paskutinį nėštumo trimestrą baseinas tiesiog tampa vaistu nuo visų nemalonių pojūčių. Plaukimas sustiprina kūno raumenis, o tai bus labai naudinga gimdymo metu ir padės greičiau atsigauti. Vandens pratimai pagerina kvėpavimo sistemą, sustiprina širdies ir kraujagyslių sieneles, gerina kraujo apytaką, o tai padeda užkirsti kelią kraujo stagnacijai galūnėse ir mažajame dubenyje, sumažina venų varikozės ir hemorojaus tikimybę. Be to, plaukimas skatina geresnį supratimą apie aplinką, kurioje dabar gyvena jūsų vaikas, o taip stiprinamas ryšys su mažuoju žmogeliuku.“

Pagrindinis plaukiojimo privalumas yra tas, kad jis tinka visoms, net ir toms, kurios anksčiau niekada nesportavo.

Joga ir gimnastika taip pat gali padėti kovoti su nugaros skausmu ir prieš gimdymą sustiprinti jūsų kūną. Šie užsiėmimai skiriasi nuo įprastų sporto klubų, todėl nebijokite juose dalyvauti.

„Joga ir gimnastika mažina stresą ir padeda būsimoms mamytėms išlikti ramesnėms. Viskas, ko jums reikia, tai pasirinkti patogius drabužius ir tiesiog mėgautis šia veikla. Svarbu paminėti, kad treniruočių metu nerekomenduojama dėvėti kompresinių kojinių ir įtvarų“, – priduria L.Dranginytė. Trenerė taip pat skatina atkreipti dėmesį į kvėpavimo pratimus ir nepamiršti Kėgelio pratimų, kurie paprastai trunka ne ilgiau kaip 10 minučių.

Labai svarbūs ir tempimo pratimai, o ypač dubens srityje. Žinoma, dėl hormonų įtakos tampate lankstesnės, tačiau per paskutinį trimestrą dauguma nėščių moterų skundžiasi sunkiu nugaros ir liemens skausmu. Norint sumažinti skausmą, būtina tinkamai paruošti savo kūną.

Pagrindinis plaukiojimo privalumas yra tas, kad jis tinka visoms, net ir toms, kurios anksčiau niekada nesportavo.

Kaip suprasti, kad kažkas negerai?

Galite remtis Borgo skale, kuri yra subjektyvi fizinio aktyvumo vertinimo priemonė. Ji padės išvengti persidirbimo. Trenerė primena, kad jei jaučiate silpnumą ar jums staiga pasidarė labai karšta, nedelsdamos nutraukite treniruotę.

„Rūpinkitės savo mityba ir įsitikinkite, kad vartojate pakankamai kalorijų, geriate daug vandens per treniruotę ir po jos.

Kad išvengtumėte dehidratacijos, jums reikia išgerti 1 litru daugiau vandens nei prieš nėštumą, nes kitaip gali pasireikšti kojų ar net gimdos raumenų spazmai. Svarbiausia žinoti, kada sustoti: jeigu staiga pajusite diskomfortą krūtinėje, dusulį ar kitus nemalonius pojūčius, turėtumėte nedelsdamos kreiptis į gydytoją ir nelaukti, kol šie pojūčiai praeis savaime“, – įspėja trenerė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų