Šiuo metu Lietuvoje yra apie 400 lėtine mieloleukemija sergančių žmonių. Ši kraujo vėžio forma per metus diagnozuojama 30–40 naujų pacientų. Lėtinė mieloleukemija – suaugusiųjų liga, nors pasitaiko ir išimčių, kai vėlyvos paauglystės metu liga nustatoma ir vaikams. Taip nutinka maždaug kartą per metus ar dar rečiau.
Simptomai priminė nuovargio požymius
Piktybinis kraujo vėžys Jolitai buvo diagnozuotas prieš šešerius metus – tuomet moteriai buvo 36-eri. Ji atvirauja, kad iki diagnozės ypatingų simptomų nepastebėjo ir tik primygtinai vyro prašoma apsilankė poliklinikoje.
„Kartais jausdavau silpnumą, bet galvojau, kad tai nuovargis. Be to, krito svoris, po nakties atsikeldavau išpilta prakaito ir laikėsi nedidelė temperatūra.
Krito svoris, po nakties atsikeldavau išpilta prakaito ir laikėsi nedidelė temperatūra. Tuo metu nekreipiau dėmesio ir tikrai negalvojau, kad tai rimtos ligos pradžia.
Tuo metu nekreipiau dėmesio ir tikrai negalvojau, kad tai – rimtos ligos pradžia. Tik vyro priversta nuėjau pas gydytoją. Iki tol niekada nesirgau jokiomis ligomis ir neturėjau nedarbingumo lapelio, todėl reiktų dėkoti vyrui už atkaklumą“, – kalba Jolita.
Kaip prisimena pašnekovė, atlikus kraujo tyrimą, netrukus išėjo gydytoja ir pasakė, jog skubiai reikia važiuoti į VUL Santariškių klinikas, girdi, tokių kraujo tyrimų ji jau seniai nemačiusi, žymiai padidėjęs leukocitų kiekis.
Kitą dieną Jolitai buvo atliktas echoskopinis tyrimas, kuris parodė blužnies padidėjimą.
Diagnozė sukrėtė
„Gavau skubų siuntimą su įtariama diagnoze „leukemija“. Pamačiusi šį įrašą supratau, jog tai bus tiesa. Nors artimieji ir vyras vis dar tikėjo, kad tai – klaida, aš diagnoze neabejojau. Netrukus, atlikus visus reikiamus tyrimus Santariškių klinikose, buvo patvirtinta lėtinės mieloleukemijos diagnozė“, – pasakoja sostinėje gyvenanti moteris.
Prieš pat Naujuosius metus išgirdus negailestingą kraujo vėžio diagnozę tiek Jolita, tiek jos vyras patyrė šoką.
„Į galvą lindo juodos mintys, nežinojau nei ką daryti, nei kas bus toliau, ar liga pagydoma, ar ne. Buvome visiškai pasimetę. Esu girdėjusi apie tokią ligą – leukemiją, tačiau nieko nežinojau apie jos gydymą. Iš karto puoliau domėtis, skaityti informaciją internete ir greitai kiek nurimau, sužinojusi, kad yra vaistų, galinčių prailginti sergančiojo gyvenimą. Tą patį patvirtino ir Santariškių klinikų hematologai, kuriems esu labai dėkinga“, – pasakoja moteris.
Šalutinių poveikių nesureikšmina
Moteris pasakoja, jog po diagnozės nustatymo mėnesį laukė pirmos kartos vaistų – imatinibo, kurį vartoja iki šiol. Anot jos, pradėjus vartoti minėtus vaistus rezultatai iš karto pamažu gėrėjo, tačiau molekuliniai žymenys nepasiekė reikiamo rodiklio, todėl vaistų dozė buvo padidinta iki maksimumo.
Į galvą lindo juodos mintys, nežinojau nei ką daryti, nei kas bus toliau, ar liga pagydoma, ar ne. Buvome visiškai pasimetę.
„Šį vaistą turiu gerti du kartus per dieną. Sergant lėtine mieloleukemija itin svarbu vaistus gerti kiekvieną dieną tuo pačiu metu, todėl visada nešiojuosi juos kartu su savimi. Vargina vaisto šalutiniai poveikiai, tačiau palyginti su tuo, koks būtų gydymas be jo, tai tik menkniekis. Santariškių klinikose kas tris mėnesius man atliekami tyrimai ir, nors šiandien visiško atsako nėra, pasak gydytojų, rezultatai neblogi, liga neprogresuoja“, – džiaugiasi pašnekovė.
Vėžio diagnozė – ne mirties nuosprendis
Su lėtine liga gyvenanti moteris atskleidžia, jog diagnozė jos gyvenimą pakeitė, tačiau atnešė ir teigiamų įpročių: „Daugiau dėmesio skiriu sveikai mitybai, pradėjau kitaip vertinti gyvenimą: negalvoju, kas bus ateityje, o džiaugiuosi šia diena. Labai domiuosi šia liga, jos tolimesniu gydymu, dalyvauju seminaruose, skaitau daug literatūros ir tikiu, kad viskas bus gerai. Stengiuosi gyventi negalvodama apie tai, jog sergu piktybiniu kraujo vėžiu.“
Panašioje situacijoje atsidūrusiems Jolita pataria negalvoti, jog diagnozė – mirties nuosprendis, o tikėjimas, optimizmas tikrai padeda: „Kraujo vėžys ne visuomet yra nepagydomas. Tačiau reikia su liga susidraugauti ir ją išgyventi. Sunku būna pradžioje, bet reikia tai nugalėti ir toliau bus tikrai lengviau. Medicina sparčiai tobulėja, atsiranda vis naujų gydymo būdų – reikia labai stipriai tuo tikėti.“
