Inovacijos lėmė reikšmingus pokyčius
Šiuolaikinė medicinos ir technologijų pažanga per pastarąjį dešimtmetį žymiai pakeitė tokių pacientų kaip Jolita išgyvenamumą. Moderniais vaistais gydomi pacientai išvengia agresyvios chemoterapijos, kaulų čiulpų transplantacijos.
„Su inovatyviais vaistais – tirozinkinazės inhibitoriais – lėtinė mieloleukemija tapo gydoma ir kontroliuojama. Šį vaistą Lietuvoje pacientai pradėjo gauti 2006 metais, tačiau tik tie, kurie dalyvavo klinikiniuose tyrimuose ar gavo vaistą kaip farmacijos bendrovių labdarą, o nuo 2011 metų rudens jis tapo prieinamas visiems lėtine mieloleukemija sergantiesiems.
Minėti vaistai iš esmės pakeitė Lietuvoje gyvenančių pacientų situaciją: jų išgyvenamumas ryškiai padidėjo, dažnai pasiekiama ligos remisija. Lėtine mieloleukemija sergantis žmogus nesiskiria nuo sveikų, vienintelis skirtumas – reguliarus vaistų vartojimas“, – kalbėjo VUL Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro gydytoja hematologė Ilma Tavorienė.
Anot gydytojos hematologės, kuri lėtinės mieloleukemijos srityje specializuojasi jau daugiau nei dešimtmetį, tirozinkinazės inhibitoriai veikia ligą sukeliantį geną, pamažu mažinant jo kiekį ir tokiu būdu pasiekiant normalius kraujo rodiklius bei molekulinius žymenis, o kartu ir ligos remisiją.
„Dažniausiai lėtinė mieloleukemija gydoma vien tik medikamentais. Vartojant naujos kartos vaistus labai mažai kam prireikia chemoterapijos ir kaulų čiulpų transplantacijos. Vis tik apie 10 proc. pacientų dėl tam tikrų biologinių priežasčių vaistai būna neefektyvūs. Tokiais atvejais turime rezervinių preparatų, vadinamųjų antros, trečios kartos vaistų, kuriais bandome pakeisti prieš tai taikytą neefektyvų gydymą“, – aiškina I.Tavorienė.
Svarbu laikytis režimo
Specialistė atkreipia dėmesį, jog sergant lėtine mieloleukemija pacientams yra itin svarbu laikytis režimo, antraip pasiekti teigiami rezultatai gali pablogėti, o liga – atsinaujinti: „Vartojant šiuos modernius vaistus svarbu nuolat palaikyti vienodą jų koncentraciją kraujyje, ji neturi svyruoti nuo didelės iki mažos, o pacientui tai reiškia išgerti vaistą kasdien tuo pačiu metu. Pamiršus išgerti vaisto dozę, išgėrus didesnę nei reikia gali ne tik atsirasti pašalinių poveikių, bet ir padidėti ligą sukeliančio geno kiekis.“
I.Tavorienė pasakoja, jog kiekvienam vaistui yra nustatomas skirtingas režimas: vienus, vartojamus kartą per parą, reikia gerti iškart po valgio, kitus, trumpesnio poveikio ir geriamus du kartus, vartoti reikia dvi valandas nevalgius ir išgėrus vaistą, dar valandą nevalgyti, kadangi maistas smarkiai sumažina vaisto poveikį.
„Pacientams būna sunku išmokti laikytis režimo, priprasti prie vaisto vartojimo taisyklių, tačiau visuomet tą labai akcentuojame. Viena iš pagrindinių nuorodų gydytojams, vertinant gydymo rezultatus, išsiaiškinti, ar tinkamai sergantysis vartoja vaistus. Jeigu pastebime, kad vaistas nelabai veikia, pirmiausia klausiame, ar pacientas nepraleidžia dozės, kaip vaistą vartoja. Viena iš dažniausių neefektyvaus gydymo priežasčių – vartojimo pažeidimai“, – komentuoja gydytoja hematologė.
Gyvena visavertį gyvenimą
Lėtine mieloleukemija sergantys žmonės, pasak I.Tavorienės, teoriškai vaistus turi vartoti visą gyvenimą, tačiau pasiekus gerą atsaką daliai jų medikamentinis gydymas nutraukiamas.
„Vaistai atsirado prieš 15 metų ir jau yra pastebėta, kad vartojant juos daliai pacientų to blogo geno kiekis vis mažėja, ir kartais per trejus, kartais penkerius ar septynerius metus tampa toks mažas, kad turimais metodais nepavyksta jo išmatuoti. Jeigu porą metų toks ir laikosi, medikamentinis gydymas nutraukiamas.
Jeigu pastebime, kad vaistas nelabai veikia, pirmiausia klausiame, ar pacientas nepraleidžia dozės, kaip vaistą vartoja.
Yra atliktas klinikinis tyrimas, kurio stebėjimas vis dar vyksta – 100 pacientų, pasiekus gerą atsaką ir jam išlikus dvejus metus, su jų sutikimu vaistų vartojimas nebuvo tęsiamas. 40 proc. jų liga neatsinaujino jau trejus metus ir jie toliau gyvena nevartodami vaistų. Kai kuriems liga atsinaujina, tuomet vėl taikomas gydymas ir siekiama gerų rezultatų. Ir Lietuvoje yra keli pacientai, kurie jau beveik ketverius metus nebevartoja vaistų – jų rezultatai puikūs, blogo geno neaptinkama“, – teigė gydytoja hematologė.
Nepaisant medikamentinio gydymo, lėtine mieloleukemija sergantys žmonės gali gyventi visavertį gyvenimą: „Pacientai pas mus patenka su nedideliais pokyčiais, kai dar nėra prastos savijautos. Paskyrus gydymą, normalizuojasi kraujo rodikliai ir daugelis pacientų grįžta į darbą, gyvena normaliai, planuoja šeimą ir susilaukia vaikų.“
