Gydytojos kardiologės Jovitos Samauskienės teigimu, tiek arterinę hipertenziją, tiek hiperlipidemiją (padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje) gydyti būtina, nes šios ligos yra tarsi tiksinti bomba – negydomos jos kenkia širdies raumeniui ir kraujagyslėms, smarkiai didina miokardo infarkto ar galvos smegenų insulto riziką.
Dėl ilgą laiką negydytos ar nepakankamai koreguotos arterinės hipertenzijos ar įvykusio miokardo infarkto gali grėsti širdies nepakankamumas. Didžiausios sėkmės tikėtis galima derinant gydymą vaistais ir keičiant gyvenimą būdą.
Daugiau vaistų nebūtinai reiškia didesnę naudą
Gydytoja sako pastebėjusi, kad sunkiausia koreguoti gyvenimo būdą. „Vykdomos programos hipertenzija sergantiems žmonėms, kur jie gali konsultuotis su dietologais ir keisti mitybą, gauti rekomendacijas sportui, būti nuolat prižiūrimi visos medikų komandos. Tačiau pastebiu, kad žmonės geriau renkasi vaistus nei tokį tikrai nelengvą darbą su savimi“, – pasakoja ji.
Dėl ilgą laiką negydytos ar nepakankamai koreguotos arterinės hipertenzijos ar įvykusio miokardo infarkto gali grėsti širdies nepakankamumas.
Visgi tyrimai rodo ir tai, kad net ir tabletes vartoti taip, kaip paskyrė gydytojas, ne visada paprasta, ypač jei jų kiekis yra didelis – po metų nuo gydymo pradžios jį sąžiningai tęsia tik apie 35 proc. arterine hipertenzija ir hiperlipidemija sergančių pacientų.
J.Samauskienės teigimu, sergantys hipertenzija neretai turi ir tokių gretutinių ligų kaip hiperlipidemija, cukrinis diabetas, lėtinė obstrukcinė bronchų liga ar bronchinė astma, kurias reikia koreguoti vaistais.
„Dažniausiai jie vaistų geria daug, kartais ir po 10–12 tablečių per dieną. Ir ne bet kaip, o nustatytu režimu, pavyzdžiui, ryte reikia išgerti tris tabletes su penkiolikos minučių pertrauka tarp jų. Tokiais atvejais žmogus dažnai pamiršta išgerti vaistus ar kurią nors tabletę. To rezultatas – prasčiau kontroliuojama liga ir didesnė kitų ligų atsiradimo rizika“, – aiškina kardiologė.
Pasaulio sveikatos organizacija savo rekomendacijose yra nurodžiusi, kad gydytojai prie efektyvaus hipertenzijos gydymo gali prisidėti palengvindami vaistų vartojimo režimą ir sumažindami per parą vartojamų tablečių skaičių. Veiksmingiausias būdas tai padaryti yra fiksuotų vaistų derinių, arba politablečių, skyrimas.
Politabletės sudėtyje yra kelios skirtingas ligas koreguojančios medžiagos, todėl vietoje kelių tablečių pacientui užtenka išgerti vieną, kad būtų kontroliuojamos kelios ligos. Sumažinus vartojamų tablečių kiekį, pagerėja ir nustatyto gydymo režimo laikymasis. Apklausos rodo, kad gydymo režimo, kai reikia vartoti vieną tabletę, nesilaiko tik maždaug 1 iš 30 pacientų, o kai reikia vartoti dvi tabletes, režimo nesilaiko jau 1 iš 5 pacientų.
J.Samauskienė sako, kad politabletes aukštam kraujospūdžiui ir padidėjusiam cholesterolio kiekiui kraujyje reguliuoti jai tenka skirti kone kasdien, ir didžioji dalis pacientų jomis džiaugiasi. „Pacientams patogiau, nes reikia išgerti vieną, o ne dvi ar tris tabletes, o man, kaip medikei, džiugiau, nes gerėja gydymo kontrolė ir paciento psichologinė būklė, jis jaučiasi ne toks ligotas kaip vaistus gerdamas saujomis.
Įsivaizduokite žmogų, kuris serga širdies ir kraujagyslių liga, turi padidintą kraujo spaudimą ir aukštą cholesterolio lygį kraujyje. Jam per dieną gali reikėti išgerti iki šešių skirtingų vaistų, kai kiekvienas jų yra atskiroje tabletėje. Sujungus į vieną politabletę dvi ar tris skirtingas vaistų grupes, suvartojamų tablečių skaičius sumažėja perpus ar daugiau, tad vietoje 6 tablečių lieka 2–3“, – kalba pašnekovė.
Naujovėms kelią dažnai pastoja mitai
Gydytoja sako, kad Lietuvoje politabletės skiriamos jau porą metų, tad su jomis neblogai susipažinusi tiek medikų bendruomenė, tiek pacientai. Vis dėlto pasitikėjimą jomis, kaip ir kitomis medicinos naujovėmis, kartais griauna įvairūs visuomenėje gajūs mitai. Vienas tokių – apie arterinei hipertenzijai koreguoti skirtų politablečių sudėtyje esančių statinų – vaistų cholesterolio kiekiui kraujyje mažinti – šalutinius poveikius.
JAV medicinos asociacija išskyrė aštuonias pagrindines priežastis, kodėl žmonės negeria ar nustoja gerti jiems paskirtus vaistus. Greta aukštos vaistų kainos ar didelio jų kiekio čia įvardyta ir šalutinių poveikių baimė. Jos vedini žmonės atsisako vartoti vaistus, ypač jei dar ir nejaučia ligos simptomų.
J.Samauskienė sako, kad būtent taip yra su padidėjusiu cholesteroliu – žmonės to paprastai niekaip nejaučia ir tada jiems atrodo, kad ir vaistų vartoti nereikia. Jos teigimu, politablečių taip pat dažniausiai atsisako tie, kurie nenori vartoti statinų. Vis dėlto tai klaidingas požiūris, nes cholesterolio kiekio koregavimas ne mažiau svarbus už aukšto kraujospūdžio gydymą. Moksliškai įrodyta, kad statinų vartojimas 54 proc. sumažina miokardo infarkto, 48 proc. – insulto, 20 proc. – bendro mirtingumo riziką.
„Vienas dažniausių mitų apie statinus, su kuriuo susiduriu beveik kasdien, – kad jie gali pažeisti kepenis. Tačiau šalutinių poveikių turi visi vaistai, o kepenų pažeidimas yra itin retas šalutinis statinų poveikis. Aš per savo aštuonerių metų darbo praktiką nesu nė sykio susidūrusi su kepenų pažeidimais vartojant statiną, todėl manau, kad neprotinga atsisakyti vartoti vaistus ir rizikuoti savo sveikata“, – aiškina kardiologė.
