Norėdami išsiaiškinti, kas būdinga smulkmeniškam valgytojui, Pensilvanijos universiteto mokslininkai paprašė 500 žmonių apibūdinti savo valgymo įpročius.
Žurnale Appetite publikuotame tyrime atskleidžiama, kad išrankūs valgytojai pasižymi tomis pačiomis savybėmis kaip ir žmonės, turintys tam tikrų psichikos sutrikimų.
Kas jus paverčia išrankiuoju maisto mylėtoju?
Maždaug 36 proc. tyrimų dalyvių save pavadino išrankiais valgytojais. „Palyginti su grupe žmonių, teigiančių „Aš valgau viską“, išrankieji dažniau atmesdavo rūgščius ir karčius produktus“, – tikino Hana Zickgraf. Taip pat jiems neįtikdavo ir patiekalai, kuriuose vieni ingredientai lietėsi ar maišėsi su kitais, buvo skirtingos tekstūros ar su paslėptomis sudėtinėmis dalimis, tarkime, šokoladinis pyragas su riešutais.
Taip pat skaitykite: Kam vyriškos smegenys teikia pirmenybę – maistui ar seksui?
Kaip jau nutuokiate, išrankieji maistą renkasi iš nedidelės grupės produktų ir netgi nerimauja, kai juos kviečia pavalgyti, pavyzdžiui, restorane, jog jame neatsiras jiems tinkamo maisto.
Tikinama, kad išrankūs valgytojai itin kreipia dėmesį į maisto tekstūrą, spalvą ir, žinoma, skonį. Ką tai atskleidžia? Visų pirma, kad šie žmonės tiesiog jautresni maisto skoniui, sąlyčiui su burna, taip pat gali jausti didesnį pasišlykštėjimą vienu ar kitu patiekalu.
Juodoji pusė?
Palyginti su tais, kurie ilgai nesiknaisioja po maistą, išrankieji valgytojai buvo labiau linkę į lengvą depresiją, taip pat – obsesinį kompulsinį sutrikimą. Atrodytų, kaip požiūris į maistą gali būti susijęs su vidine savijauta?
Hana Zickgraf sako, kad tai pasakyti ganėtinai sunku, tačiau manoma, smulkmeniški valgytojai savo gyvenime yra labiau susirūpinę ar suirzę nei tie, kurie valgo viską. Tokia būsena veikia ir mitybos įpročius, tad būtent tai ir galėtų paaiškinti išrankiųjų elgesį.
Taip pat skaitykite: 90-ies sekundžių ryto triukas suteiks energijos visai dienai
Tai tėra pirmasis mokslininkų bandymas pažvelgti įdėmiau į išrankiųjų žmonių valgymo įpročius, todėl ateityje jie žada plačiau panagrinėti emocinės savijautos ir mitybos ryšį bei pačius mitybos įpročius.