Sergančio žmogaus kūno kvapas yra stipresnis ir kitoks negu sveiko žmogaus. Kvapas atsirasti gali nebūtinai dėl prakaito ar iškvepiamo oro, jis priklauso ir nuo amžiaus, mitybos, medžiagų apykaitos, sveikatos ir lyties.
Anot gydytojo, toksinės medžiagos organizme sužadina imuninį atsaką ir tai gali pakeisti kūno skleidžiamą kvapą. Ar mes ir kiti žmonės jaučiame šį kvapą – tai kitas klausimas.
„Gali būti ir atvirkščiai, kai, žmogui užuodus nemalonų kvapą, yra sužadinama švelni imuninė reakcija. Tad jei užuodėte tai, kas jums nepatinka, imuninė sistema sureaguoja ir pasiruošia gintis, tai gali padėti apsisaugoti nuo susirgimų“, – sako A.Unikauskas.
Kūno kvapas kinta, kai organizme keičiasi hormonų kiekis. Pavyzdžiui, kuomet stresuojame, išsiskiria kortizolis ir adrenalinas, pagausėja prakaitavimas, tad keičiasi kūno kvapas.
Įdomu tai, kad žmogus turi 3 mln., o šuo – 300 mln. uoslės receptorių, tad šių gyvūnų uoslė gali būti itin tiksli ir jau pasitarnauja, siekiant nustatyti, kokiomis ligomis serga žmonės.
„Šunys užuodžia diabetu sergančius žmones, tiek per didelį, tiek per mažą cukraus kiekį kraujyje ir jie gali tai pajausti netgi iš anksto. [...] Šiandien mokslininkai jau dirba su šunimis, kurie gali užuosti vėžį. Didžiojoje Britanijoje šunys nustatė prostatos vėžį 90 procentų tikslumu, kitame tyrime aptiko plaučių vėžį“, – pasakoja A.Unikauskas.
