Į kelionę rekomenduoja pasiimti ir adrenalino
Anot N.Šertvytienės, planuojant, kokius vaistus pasiimti į kelionę, pirmiausia reikia nepamiršti tų medikamentų, kuriuos žmogus vartoja įprastai. Jeigu šie vaistai – receptiniai, būtina kartu pasiimti ir receptą.
„Žmogus turi pasirūpinti, kad vaistų užtektų visam laikotarpiui ir būtų šiek tiek atsargai. Jeigu žmogus serga širdies ligomis, būtų gerai turėti ir kraujospūdžio matavimo aparatą“, – nurodo gydytoja.
Jos teigimu, jei planuojama kelionė, kurioje reikės daug laiko praleisti sėdint, svarbu nepamiršti giliųjų venų trombozės profilaktikos – būtina pasiimti kompresines kojines, turėti tepalą su heparinu. Specialistės aiškinimu, toks tepalas mažina kojų tinimą.
„Jeigu žmogus ilgai važiuos autobusu ar plauks laivu, būtina turėti vaistų nuo pykinimo. Tai tikrai dažna supimo sukeliama problema. Reikia turėtų specialių vaistų nuo pykinimo ir juos suvartoti prieš pat kelionę“, – akcentuoja N.Šertvytienė.
Ji priduria – į kelionę patartina pasiimti ir vaistų nuo alergijos, o alergiški žmonės su savimi turėtų pasiimti ir adrenalino. Jį, prasidėjus alerginei reakcijai, sako N.Šertvytienė, geriausia susileisti. Jei nėra galimybės to padaryti, adrenaliną galima ir išgerti, tačiau tuomet jo veikimas bus lėtesnis. Kaip sako gydytoja, padėti tokiu atveju gali ir antihistamininiai vaistai.
Vaistininko R.Blyno pastebėjimu, paprastai adrenalino įsigyti ateinantys žmonės puikiai žino turintys stiprią alerginę reakciją. Pašnekovo tvirtinimu, į kelionę būtina pasiimti ne tik vaistų nuo turimų ar būdingų ligų, bet ir nuo kitų dažnai pasitaikančių problemų. Jis atkreipia dėmesį, kad derėtų nepamiršti paprasčiausių pleistrų, pieštuko nuo nuospaudų ir kremo nuo saulės.
„Taip pat reikėtų turėti vaistų nuo visų skrandžio, žarnyno ligų. Būtina turėti virškinimo fermentų, vaistų nuo vidurių užkietėjimo, viduriavimo, stabdančių viduriavimą. Šias ligas gali lemti pasikeitęs maistas“, – pabrėžia R.Blynas.
Abu specialistai akcentuoja, kad geriausia vaistus pasiimti su savimi, nes kai kuriose šalyse gali galioti kitokia vaistų pardavimo tvarka, reikiamai vaistai gali turėti kitokį pavadinimą, todėl bus sunkiau jų įsigyti.
Kai kurioms kelionėms būdingos tam tikros ligos
N.Šertvytienė atkreipia dėmesį, kad kai kurioms kelionėms būdingi tam tikri sveikatos sutrikimai ar susirgimai. Ji nurodo – jei ketinama kopti į kalnus, be jokios abejonės, gali tekti susidurti ne tik su nuospaudos ar pūslėmis, bet ir sąnarių, raumenų skausmais, sausgyslių patempimais. Todėl, sako gydytoja, reikėtų pasirūpinti specialiais tepalais, elastiniais bintais.
„Pavyzdžiui, ilgai važiuojant autobusu paūmėja lėtinės ligos. Atsiranda raumenų skausmai, stuburo, pečių juostos skausmai. Dėl temperatūrų kaitos dažniausiai peršąlama, pasigaunama virusinė infekcija. Vykstant į egzotinius kraštus, dėl maisto raciono pokyčių, labai dažnai pasireiškia virškinimo sutrikimai“, – vardija N. Šertvytienė.
Jos aiškinimu, kai kurių sveikatos sutrikimų galima išvengti, taikant prevencines priemones. Pavyzdžiui, jei kelionėje daug laiko praleidžiama sėdint, derėtų reguliariai atsistoti, pavaikščioti, jei yra galimybė, padaryti mankštą. Tai pagerins kraujotaką.
Taip pat gydytoja siūlo ilgesnėse kelionėse nepamiršti pavalgyti šilto maisto: „Kartais nebūna galimybės pavalgyti karšto maisto. Dažniausiai vartojamas sausas maistas. Žinoma, tada paūmėja visos virškinimo problemos, todėl reikia turėti daugiau skysčių ir preparatų, kurie gerina virškinimą.“
Vis dėlto N.Šertvytienė pabrėžia – svarbiausia nepamiršti tų vaistų, kuriuos žmogus vartoja nuolat. Sergantiems lėtinėmis ligomis medikė rekomenduoja prieš vykstant į kelionę pasitarti su savo gydytoju, ką daryti, jei kelionėje liga paūmėtų.
„Be abejo, kitų traumų ir ligų prevencijai su savimi reikia turėti pagrindinių vaistų rinkinį: pleistrai, tvarsčiai, antiseptinis tirpalas, skirtas praplauti žaizdą, vaistai nuo karščiavimo, skausmo, alergijos, tepaliukas su heparinu dėl kraujotakos gerinimo, vaistų nuo viduriavimo arba nuo vidurių užkietėjimo, jei tai būdinga žmogui. Taip pat tai turėtų būti vaistai, kurie gerina virškinimą“, – apibendrina N.Šertvytienė.
Rekomenduoja peržiūrėti ir automobilio vaistinėlę
Pasak specialistų, vykstant į keliones nuosavu automobiliu, derėtų atkreipti dėmesį ir į automobilio vaistinėlę. Pasak R.Blyno, neturėtų nustebti, kad automobilio vaistinėlėje daugiausia yra tvarsčių, o ne vaistų: „Automobilinėje vaistinėlėje taip ir turėtų būti, nes ji skirta pirmai pagalbai suteikti. Jeigu kas nutinka kelyje, ta tvarsliava ir reikalinga sustabdyti kraujavimą, uždėti tvarstį ir sulaukti pagalbos. Jeigu kažkas nori pasipildyti vaistinėlę, visada prašom. Kiekvienam tai reikėtų padaryti pagal savo ligas.“
Vis dėlto specialistas atkreipia dėmesį – derėtų nepamiršti, kad daugumą vaistų rekomenduojama laikyti kambario – 16–25 laipsnių – temperatūroje. „Automobilyje žiemą gali būti ir neigiama temperatūra, vasarą ant saulės gali būti ir labai aukšta temperatūra. Reikėtų įvertinti, ar vaistai gali būti laikomi toje temperatūroje. Gal juos reikėtų nešiotis su savimi.“
Tos pačios nuomonės laikosi ir N.Šertvytienė. Kaip teigia medikė, vaistinėlėje praverstų vaistai nuo skausmo, automobiliu dažniausiai besinaudojantiems žmonėms būdingų ligų. Tačiau pašnekovė pabrėžia – temperatūrų režimai labai svarbūs, todėl, prieš papildant automobilinę vaistinę, būtina pasitikrinti, ar vaistą galima laikyti itin žemoje ar aukštoje temperatūroje.
Specialistai akcentuoja – sudarius vaistinėlę, būtina ją reguliariai patikrinti. Ypač didelį dėmesį reikėtų kreipti vaistų galiojimo terminams, kurį galima rasti ant pakuotės ar paties tablečių lapelio. Jeigu tai yra kosmetikos priemonė, pavyzdžiui, kremas nuo saulės, būtina atkreipti dėmesį, kiek mėnesių po atidarymo kremą galima naudoti.
„Reikia atsižvelgti į vaistų galiojimo terminą. Jeigu jis pasibaigęs, visos vaistinės privalo priimti tokius vaistus. Jų nereikėtų išmesti į konteinerį, derėtų sugrąžinti į vaistinę. Jeigu randate vaistus, kurie dar galioja, bet pamiršote, kam tie vaistai skirti, pakuotėje visada yra informacinis lapelis, galima pasiskaityti arba kreiptis į bet kurią vaistinę. Vaistininkai mielai paaiškins, nuo ko tie vaistai“, – sako R.Blynas.
Jis priduria – jei pasibaigė kosmetikos priemonės ar maisto papildo galiojimo terminas, vaistinės jų nepriims, nes tai nėra vaistai. Maisto papildai paprastai sudaryti iš medžiagų, kurios yra maiste, todėl juos galima išmesti į komunalinių atliekų konteinerį.