„Mano ir kitų specialistų pareiga yra ugdyti žmonėms naujus dantų valymo įpročius: tai dantų valymas šepetėliu, tarpdančių valymas siūlu, tarpdančių šepetėliais, liežuvio valymas“, – pranešime žiniasklaidai cituojama klinikos „Dantų harmonija” burnos higienistė Monika Bičkovienė. Ji trumpai apžvelgia būtiniausias papildomos burnos higienos priemones ir jų naudojimo būdus.
„Prieš žvelgiant į sąrašą žemiau, noriu atkreipti dėmesį, kad nerekomenduoju pacientams, niekada nenaudojusiems papildomų burnos higienos priemonių, imti savarankiškai jas bandyti, nes yra didelė tikimybė dar labiau sužaloti dantenas. Tam esame mes – burnos higienistai.
Jei niekada anksčiau nesivalėte tarpdančių, tikriausiai juose yra apnašų ir bakterijų sankaupos, kurios lemia dantenų uždegimą, kraujavimą. Dantenų uždegimas neišgyja po vieno karto išvalius tarpdančius, kraujavimas mažėja tik juos valant reguliariai. Kraujavimas – tai signalas pacientui, kad kažkur nenuvalė, paliko apnašo, kas ir vėl sukelia dantenų uždegimą”, – komentuoja M.Bičkovienė.
Tarpdančių siūlas. Tarpdančių valymas – ne rekomendacija, o būtinybė kiekvienam. Dantų siūlų būna įvairių: juostelės formos arba apvalių, floruotų, išsipučiančių tarpdantyje, turinčių kietą galiuką ir kt.
Tarpdančių šepetėlis. Vien siūlo kokybiškai išsivalyti tarpdančius neužtenka. Anatominė tarpdančio forma yra kaip kolba. Siūlas yra juostelė, jis tarpdantyje neišsilenkia kad pasiektų tarpdančio išgaubimus. Todėl siekiant pašalinti visas apnašas, būtina naudoti tarpdančių šepetėlį, kuris, įkištas į tarpdantį, prisitaiko prie tarpdančio formos ir jį išvalo.
Burnos irigatorius. Tai puiki priemonė turint protezuotų dantų, ypač tiltų konstrukcijų, implantų, taip pat nešiojant breketus. Burnos higienistas patars, kaip jį naudoti ir kokius priedus, šepetėlius pasirinkti siekiant geriausio rezultato.
Vis dėlto irigatorius neatstoja dantų šepetėlio ar dantų siūlo. Jei naudosite irigatorių tik kartą per savaitę – rezultato nebus. Jis turėtų būti naudojamas reguliariai, kasdien, kad galėtų nuvalyti šviežias apnašas. Nepanaudojus irigatoriaus kelias dienas, kietesnių apnašų jis nebegalės nuvalyti ir taip apnašos kietės ir kaupsis.
Liežuvio valiklis. Ant liežuvio kaupiasi maisto likučiai, bakterijos, toksinai, žuvusios ląstelės. Valydami liežuvį, pašalinsite bakterijas, pagerinsite burnos kvapą ir geriau jausite skonį. Geriausi liežuvio valikliai gaminami iš vario ir nerūdijančio plieno, jie turi antimikrobinių savybių.
Jei renkatės skalavimo skystį kasdieniam naudojimui, rinkitės tokį, kuriame nėra alkoholio, dirbtinių kvapų, dažiklių.
Burnos skalavimo skystis. Jis skirtas konkrečioms problemoms spręsti, pavyzdžiui, dantenų uždegimui, kraujavimui mažinti, taip pat norint padėti dantenoms sugyti po burnos higienos. Jei skalavimo skystį naudojate kasdien, galite pasidaryti sau meškos paslaugą, nes su skalavimo skysčiu išskalaujamos visos – tiek blogosios, tiek gerosios – burnos bakterijos.
Kasdienei burnos higienai puikiai užtenka skalavimo vandeniu. Jei renkatės skalavimo skystį kasdieniam naudojimui, rinkitės tokį, kuriame nėra alkoholio, dirbtinių kvapų, dažiklių, sulfatų, chlorheksidino.
Kramtoma guma ir purškiami burnos gaivikliai. Tai – trumpalaikiai sprendimai, niekaip neišsprendžiantys realių problemų. Reikėtų ieškoti blogo kvapo priežasties, o ne maskuoti pasekmes. Dažniausiai kramtoma guma turi pridėtinių cukrų, kurie kenkia emaliui. Tačiau jeigu patinka gaivumo jausmas kramtant gumą, rekomenduojama rinktis tą, kuri turi ksilitolio. Tai – natūralus sacharidas, kuris nelemia karieso vystymosi.
Probiotikų pastilės. Tai ne tos pačios gerosios bakterijos, kurios naudojamos virškinimo traktui. Gerosios burnos bakterijos užima blogųjų bakterijų vietą burnos ertmėje, taip užkirsdamos kelią blogųjų bakterijų kolonizacijai. Pastilės puikiai veikia po burnos higienos procedūros kaip profilaktikos priemonė turintiems dantenų ligų. Moksliniais straipsniais pagrįstas jų veikimas esant blogam burnos kvapui. Pastiles galima naudoti ir vaikams, ir suaugusiems.
Elektrinis dantų šepetėlis. Jį rekomenduoti turėtų odontologas, nes yra žmonių, kuriems jo geriau nenaudoti (pvz. turintiems jautrias dantenas). Jeigu renkatės tarp besisukančio ir vibruojančio, burnos higienistė M.Bičkovienė rekomenduoja vibruojantį, nes jis kokybiškiau nuvalo apnašas nuo dantų, nepažeisdamas emalio ir dantenų.
Dantų pasta. Jau išmokome pažiūrėti, kiek fluoro turi mūsų pasirinkta pasta. M.Bičkovienė taip pat rekomenduoja pažiūrėti į rodiklį, nurodantį dantų pastos šiurkštumą, abrazyvumą. Šis rodmuo žymimas RDA. Jis neturėtų būti didesnis nei 70.
„Rinkitės pastas, praturtintas hidroksiapatitu, kalciu, natūraliu saldikliu ksilitoliu, fluoru. Alergiškiems fluorui žmonėms puikia tinka pasta su žaliąja arbata, kuri turi remineralizuojantį poveikį ir saugo dantis nuo karieso. Dantų pastoje neturėtų būti parabenų, SLS, dirbtinių saldiklių, dažiklių”, – pataria burnos higienistė.
Beje, vis dažniau kuriamos dantų pastos, kurių sudėtyje yra hidroksiapatito. Šios medžiagos yra emalio sudėtyje. Mokslininkai tikisi, kad valantis dantis tokia pasta, bus galima atkurti pažeistą emalį ir išgydyti ėduonį.