Kas yra erkinis encefalitas?
Tai centrinę nervų sistemą pažeidžianti liga, kurią sukelia erkinio encefalito virusas, priklausantis flavivirusų šeimai.
Liga perduodama per virusu užsikrėtusių erkių seiles. Įkandus erkei virusas gali būti perduotas per kelias minutes. Erkinio encefalito virusų taip pat galima rasti nepasterizuotame piene, ypač ožkų, bet taip atsitinka labai retai.
Erkinio encefalito paplitimas didėja. Iš dalies tai aiškinama dėl klimato ir socialinių-ekonominių pokyčių didėjančia erkių populiacija, iš dalies – geresnėmis žiniomis apie ligą ir tobulesniu ligos registravimu bei diagnostika.
Erkinis encefalitas gali baigtis mirtimi, nors mirštamumo nuo šios ligos rodiklis yra labai mažas, iki 2 procentų.
Tačiau daugeliui pacientų lieka ilgalaikių ar net visą gyvenimą trunkančių centrinės nervų sistemos pažeidimų, pavyzdžiui, atminties sutrikimai, pablogėjusi klausa, galūnių paralyžius ar raumenų silpnumas.
Lietuvoje 2015 m. užfiksuoti 336 erkinio encefalito atvejai (12 atv./100 tūkst. gyv.).
Kuriuose Lietuvos regionuose šios ligos rizika didžiausia?
Rizika užsikrėsti erkiniu encefalitu egzistuoja visuose šalies regionuose. Didžiausi sergamumo erkiniu encefalitu rodikliai 2015 m. užregistruoti Utenos, Alytaus ir Panevėžio apskrityse.
Baltijos šalyse ir Slovėnijoje registruojamas didžiausias sergamumas erkiniu encefalitu Europoje.
Kokie yra erkinio encefalito simptomai?
Erkinio encefalito eigai būdingos dvi aiškiai atskiriamos fazės. Liga gali pasireikšti karščiavimu ir pykinimu. Simptomai atsiranda per 4–28 dienas nuo užsikrėtimo.
Dažniausiai simptomai trunka 2–7 dienas ir daugeliu atvejų tuo liga baigiasi. Po 2–10 dienų be karščiavimo kai kuriems pacientams gali išsivystyti antroji ligos fazė – ūminis encefalitas.
Antrajai ligos fazei būdinga aukšta temperatūra, lydima meningito, encefalito ar radikulito požymių. Taip pat gali atsirasti stiprus galvos skausmas, sprando įtempimas, pykinimas, vėmimas ir svaigimas. Pasitaiko ir kitų neurologinių simptomų, pavyzdžiui, sąmonės sutrikimas, traukuliai ar paralyžius.
Kas yra Laimo liga?
Laimo ligą, dar vadinamą borelioze arba Laimo borelioze, platina Borrelia bakterijomis užsikrėtusios erkės.
Bakterijos iki įsisiurbimo būna erkės žarnyne. Erkei įsisiurbus į žmogų bakterijos po truputį slenka seilių liaukų link, o vėliau – į žmogaus organizmą. Jeigu erkė pastebima ir pašalinama iš karto po įsisiurbimo, infekcijos rizika žymiai sumažėja.
Lietuvoje maždaug 10 proc. erkių yra Borrelia bakterijų nešiotojos.
Kokie yra Laimo ligos simptomai?
Pirmieji simptomai pasireiškia po 3–30 dienų po erkės įkandimo. Būdingas ankstyvasis simptomas yra besiplečiantis odos bėrimas aplink įkandimo vietą. Taip pat būdingi į gripą panašūs simptomai.
Ankstyvoji infekcija taip pat gali būti besimptomė. Tai reiškia, kad ankstyvoje stadijoje boreliozė nebūtinai sukelia kokius nors simptomus. Negydoma Laimo liga gali vėliau sukelti tokias komplikacijas kaip stiprus galvos skausmas, bėrimas, neurologinės komplikacijos, artritas su stipriais sąnarių skausmais ir širdies problemos.
Laimo liga gydoma antibiotikais. Jeigu infekcija greitai nediagnozuojama, gerų rezultatų pasiekiama skiriant antibiotikų į veną.
Lietuvoje 2015 m. užfiksuoti 2252 Laimo ligos atvejai (77,5 atv. / 100 tūkst. gyv.).
Svarbu žinoti: erkės įkandimas pats savaime nereiškia infekcijos ir dėl jo nereikia gydyti. Mažas maždaug 2–3 centimetrų skersmens gumbelis ar paraudimas erkės įkandimo vietoje yra įprastas dalykas ir nėra Laimo ligos požymis. Tačiau jeigu paraudimo srities skersmuo reikšmingai padidėja, o erkė įkando prieš 3–14 dienų, tai gali būti Laimo ligos požymiu.
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
Įkandus erkei į gydytoją reikia kreiptis, jei atsiranda simptomų. Jei įkandimo vietoje atsiranda plintantis bėrimas arba pajuntate į gripą panašių simptomų, pavyzdžiui, skausmą, karščiavimą ir nuovargį, kreipkitės į gydytoją. Tai gali būti Laimo ligos simptomai.
Jei įtariate, kad galėjote susirgti Laimo liga, visada turite kreiptis į gydytoją. Jis įvertins situaciją ir, remdamasis jūsų istorija, simptomais bei laboratorinių testų rezultatais, nustatys diagnozę. Dažniausiai antibiotikais gydomi pacientai greitai pasveiksta.
Erkinis encefalitas taip pat gali prasidėti į gripą panašiais simptomais. Kai kuriems užsikrėtusiems asmenims išsivysto erkinis encefalitas su galimai sunkiais ir ilgą laiką po ligos išliekančiais simptomais. Vaistų nuo erkinio encefalito nėra, taikomas tik simptomus palengvinantis gydymas.
Į gydytoją galite kreiptis ir jei norite apsisaugoti nuo erkinio encefalito pasiskiepydamas.
Kaip ištraukti erkę?
Erkės ieško drėgnos ir šiltos vietos ant žmogaus kūno. Jos dažnai randamos plaukuotose vietose, pažastyse, tarp kojų ir ant galvos odos.
Žmonėms įsisiurbusias erkes reikia švelniai ir kaip galima greičiau pašalinti. Erkę ištraukite atidžiai, naudodami specialiai erkėms traukti skirtą pincetą arba kitus specialiai erkėms ištraukti skirtus įrankius.
Erkėms skirti pincetai ar kitos erkėms ištraukti skirtos priemonės parduodamos vaistinėse ar gyvūnams skirtų prekių parduotuvėse. Taip galite visiškai apsisaugoti nuo infekcijos, net jei erkė yra užsikrėtusi.
Vieni pataria traukti erkę ją sukant prieš laikrodžio rodyklę, kiti – pagal. Tačiau medikai teigia, kad iš tiesų skirtumo nėra.
Įkandimo vietos negalima tepti sviestu ar aliejumi, draskyti, spausti arba maigyti. Nenaudokite senų metodų, pavyzdžiui, nespauskite erkės ją aptepę riebalais, nes taip erkė gali savo žarnyno turinį išvemti įkandimo vietoje, o tai padidina užsikrėtimo borelioze riziką.
Jeigu erkė ištraukiama neatidžiai, įkandimo vietoje gali likti jos kūno dalių, kurios vėliau gali sukelti infekciją. Erkės straubliukas greitai lūžta, todėl, jei erkė ištraukiama neatsargiai, jis gali likti odoje.
Ištraukę erkę, vietą, kurioje ji buvo įsisiurbusi, nuvalykite dezinfekuojančiu skysčiu. Išimtas suaugusias erkes išmeskite taip, kad jos negalėtų grįžti į savo natūralų arealą toliau daugintis.
Jei randate erkę, bet jos negalite tinkamai pašalinti iš įsisiurbimo vietos, kreipkitės pagalbos.
Išėmę erkę, stebėkite, ar neatsiranda boreliozės simptomų ir, jei reikia, kreipkitės į gydytoją.
Kada erkės aktyviausios ir kur jų daugiausia?
Erkių aktyvusis periodas Lietuvoje trunka nuo kovo iki lapkričio, o kartais ir iki gruodžio pradžios. Aktyvumo trukmę nulemia sezono klimatinės sąlygos. Pavasarinio erkių aktyvumo metu didžiausias jų skaičius registruojamas gegužės viduryje.
Erkės labiausiai paplitusios tose vietose, kuriose yra joms daugintis palankios sąlygos. Jos mėgsta pavėsį ir drėgnas, nuo vėjo apsaugotas vietas, kuriose yra lėtai augančių augalų
Kaip apsisaugoti nuo erkės įsisiurbimo?
Nuo erkių apsisaugoti galima vengiant plotų, kur didesnė tikimybė gyventi erkėms, bei vilkint apsaugančius drabužius. Nuo erkinio encefalito apsaugoti gali ir skiepai.
Didžiausia erkės įkandimo tikimybė yra būnant saulės spindulių nepasiekiamose vietose bei užuovėjose, kur daug žemų ir drėgmę mėgstančių augalų. Būnant gamtoje tokių vietų verčiau vengti.
Taip pat rekomenduotina savo sode pasirūpinti, kad augmenija nebūtų aukšta. Erkės įprastai nesiveisia pievose, kurios yra tinkamai nusausintos ir tvarkingai nušienautos.
Nuo erkių apsisaugoti padeda ir apsauginiai drabužiai, pavyzdžiui, auliniai batai, ilgos kelnės ar viršutiniai drabužiai ilgomis rankovėmis.
Būnant gamtoje verčiau rinktis šviesių spalvų drabužius, nes ant jų erkės yra lengviau pastebimos. Kad erkės nepatektų ant kojų, kelnių klešnes galima sukišti į kojines.
Esama ir įvairių purškalų ir kitokių erkes atbaidančių preparatų (repelentų). Tačiau neįrodyta, kad repelentai apsaugo nuo erkinio encefalito.
Jei praleidžiate laiką didelės rizikos vietose, rekomenduojama kiekvieną dieną apžiūrėti odą, drabužius ir plaukus, ar juose nėra erkių.
Vakariniai patikrinimai gali padėti apsisaugoti nuo Laimo ligos. Kad perduotų šios ligos sukėlėjus, erkėms reikia išbūti prisisiurbusioms prie odos ilgesnį laiką, mažiausiai per naktį. Todėl praleidus laiką gamtoje reikia kiekvieną dieną patikrinti, ar nėra erkių, t. y. apžiūrėti odą, drabužius ir plaukuotas kūno vietas.
Tokie patikrinimai yra labai svarbūs, nes daugumą visų Laimo ligos atvejų sukelia mažos, sunkiai aptinkamos nimfos. Tokios nesubrendusios erkės nimfos stadijoje yra labai mažos – jų dydis yra 2–3,5 mm. Todėl jos gali būti sunkiai pastebimos, jei jų specialiai neieškoma.
Be to, grįžus iš lauko, patartina ne tik apžiūrėti odą, bet ir išpurtyti drabužius.
Tiesa, tokia apžiūra nuo erkinio encefalito neapsaugos: erkinio encefalito virusas su erkės seilėmis perduodamas šeimininkui per kelias minutes po užsikrėtusios erkės įkandimo. Nuo erkinio encefalito apsisaugoti galima pasiskiepijant.
