Skaudanti gerklė, varvanti nosis, o kartais ir rimtesni simptomai. Visa tai kiekvieną vasarą kaunietis Tomas (pavardė portalui žinoma) sako patiriantis beveik nuolat.
„Nors atrodo, kad vasarą turėčiau sirgti mažiau, iš tiesų yra priešingai. Juokauju, kad mano organizmas „nedraugauja“ su kondicionieriumi ir jo atvėsintu oru – net ir pusdienis atšaldytoje aplinkoje, man dažniausiai baigiasi peršalimu“, – pasakojo vyras.
Pasak medikų, tokių kaip Tomas – nemažai. Kas lemia, kad vieni žmonės jautresni kondicionieriui nei kiti, ar įmanoma išsiugdyti atsparumą, 15min paklausė „InMedica“ klinikoje dirbančios šeimos gydytojos Gretos Rimkienės.
Toleranciją šalčiui galima padidinti
Pasak šeimos gydytojos, žmogaus jautrumas kondicionieriaus atšaldytai temperatūrai priklauso nuo bendros jo sveikatos būklės, imuniteto ir gretutinių ligų bei būklių.
„Jautresni peršalimo ligoms žmonės gali būti tie, kurie serga mažakraujyste, turi vitaminų trūkumą. Tokios būklės kaip alerginė sloga, astma gali paūmėti naudojant kondicionierių, kurio filtrai seniai keisti. Kita vertus, daliai žmonių, kurie serga alerginėmis ligomis, kondicionieriai gali būti išsigelbėjimas, ypač augalų žydėjimo metu, nes filtrai padeda sumažinti alergenų kiekį ore“, – pasakojo medikė.
Vasarą išvengti kondicionierių nėra paprasta – prekybos centrai, darbo vieta, automobilis ar viešasis transportas – visur karštą dieną įjungiami patalpoje orą vėsinantys prietaisai. Neretai jie įjungiami maksimaliu režimu ir oras atšaldomas itin stipriai. Ką daryti žmonėms, kurie itin jautrūs temperatūrų pokyčiams ir, atrodo, kad vos tik pabuvę kondicionuojamoje patalpoje, suserga?
Tokiems žmonėms, G.Rimkienės teigimu, reikėtų profilaktiškai tikrintis sveikatą, pravartu išsiaiškinti ir tai, kokia jūsų tolerancija šalčiui.
„Mes visi turime skirtingą toleranciją šalčiui. Tačiau ją galima padidinti. Norint pratinti savo organizmą prie didesnių oro pokyčių, verta grūdintis. Nuo ko pradėti? Pirmiausia reikėtų pradėti daugiau laiko leisti lauke, rengtis šiek tiek ploniau. Jei namuose ar kitur, kur galite reguliuoti, turite kondicionierių, galima palaipsniui žeminti temperatūrą“, – sakė G.Rimkienė. Pasak jos, organizmui nėra sveika, jei temperatūros skirtumas lauke ir patalpoje (kambaryje, automobilyje ar kitur) yra labai didelis.
Kitas svarbus dalykas, anot medikės, padedantis įgyti atsparumą kondicionieriui, yra stiprus imunitetas.
„Visapusiškai sveikas žmogus yra atsparesnis bet kokiems temperatūrų pokyčiams ar ligų sukėlėjams – bakterijoms ar virusams. Svarbi tiek mūsų fizinė, tiek psichikos sveikata“, – kalbėjo šeimos gydytoja.
Neišvalytuose kondicionieriuose – infekcijų veisyklos
Nors kondicionieriai jau tapo įprastu dalyku, dažnai vis dar pamirštama, kad juos, kaip ir bet kurį kitą prietaisą, reikia reguliariai ir tinkamai išvalyti.
„Netvarkingai naudojami kondicionieriai gali būti puikūs virusų ir bakterijų platintojai. Jei patalpose nuolat naudojamas kondicionierius, būtina nuolat reguliariai keisti jo filtrus – taip juose nesusidarys grybeliai, bus pašalintos dulkės, virusai ir bakterijos – viskas, kas gali sukelti ligas“, – pabrėžė pašnekovė.
Medikė priminė ir dar vieną patarimą, kurį daugelis esame linkę pamiršti arba sąmoningai ignoruoti: dirbant ar leidžiant laiką kondicionieriaus atvėsintoje patalpoje svarbu gerti daug vandens.
„Oras tokioje patalpoje būna sausesnis, todėl gali džiūti gleivinės ir oda. O tai taip pat gali lemti tam tikras sveikatos ligas“, – kalbėjo G.Rimkienė.
Kai kurie važiuodami automobiliu nejungia kondicionieriaus, bet vėsinasi skersvėju atsidarę langus. Ar toks būdas palankesnis sveikatai?
Šeimos gydytoja šiuo klausimu kategoriška: „Geriau tinkamai naudoti kondicionierių nei vėsintis skersvėju. Toks būdas – tiesiausias kelias į įvairias neuralgijas. Ypač dažnai tokiais atvejais (pvz., važiavę mašina su atvirais langais) pacientai skundžiasi, liaudiškai tariant, „perpūstu sprandu“.
Serga visus metus
Nors atrodo, kad vasarą peršalimų ar kitų virusinių ūmių kvėpavimo takų infekcijų turėtų būti mažiau, G.Rimkienė sako pastebinti, jog pacientų net ir vidurvasarį netrūksta.
„Dažniausiai nustatotomos virusinės kilmės peršalimo ligos, kurias lydi tokie simptomai kaip gerklės skausmas, nedidelis karščiavimas, kaklo limfmazgių padidėjimas, sloga. Pasitaiko ir ausų uždegimų, nes žmonės daugiau laiko leidžia vandens telkiniuose, o po maudynių iškart sėda į automobilius ir įsijungę kondicionierių peršąla. Vasarą taip pat dažniau pasitaiko ir alerginės slogos atvejų“, – paminėjo portalo pašnekovė.
