Neseniai Jurbarke kilęs skandalas parodė, kaip šimtai pacientų buvo įpainioti į šešėlinio verslo voratinklį, kurį surezgė keli odontologai ir dantų technikas. Gydytojai savo pacientams siūlė nelegaliai įsigytus dantų protezus. Įtariama, kad šešėlinio verslo apyvarta buvo didžiulė, nes, bylos duomenimis, dantų technikas pagamino mažiausiai tūkstantį protezų, tačiau jų neįtraukė į jokius dokumentus.
Negana to, dantų technikas pats ėmė dirbti su pacientais – įstatė jiems apie 20 protezų, nors neturėjo odontologo licencijos. Protezus iš dantų techniko nelegaliai įsigiję odontologai savo klientams neišduodavo jokių mokėjimą liudijančių dokumentų, todėl pacientai neteko galimybių įrodyti, jog apskritai lankėsi odontologijos kabinete. Neapskaitytas pajamas kaupę įstatymo pažeidėjai atėmė iš žmonių teisę skųstis dėl nekokybiškai atliktų paslaugų.
Patenkino vos 9 skundus
Lietuvos Respublikos odontologų rūmai liko Jurbarko skandalo nuošalyje. Tačiau dėmesį į grėsmingą situaciją atkreipė viešosios įstaigos „Socialinė sveikatos akademija“ atstovaujantis teisininkas ir vartotojų teisių specialistas Simas Banys.
Pasak teisininko, kai odontologijos paslaugų teikėjai atsiskaitymus už paslaugas priima grynaisiais pinigais ir neišduoda pacientams mokėjimo faktą patvirtinančių dokumentų, pacientai netenka galimybių apginti savo teises – susigrąžinti pinigus už prastai atliktą paslaugą ar įrodyti, kad patyrė žalą.
Galbūt todėl odontologų pacientai dėl žalos taip retai kreipiasi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos?
Mat per 2016 metus komisija priėmė 25 sprendimus dėl skundų, susijusių su odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugomis. Iš viso komisija patenkino vos 9 pareiškimus ir konstatavo, kad teikiant sveikatos priežiūros paslaugas žala paciento sveikatai buvo padaryta.
Vartotojų teisių specialistas S. Banys neabejoja, kad skundų būtų daugiau, jeigu kiekvienas pacientas žinotų, jog iš savo odontologo turi gauti mokėjimą patvirtinančius dokumentus ir nepasiduotų įtikinėjimams, kad mokėti grynais, neapskaitytais pinigais neva yra pigiau ir patogiau.
Pacientui sumokėjus „juodais“ pinigais, šios lėšos įsuka į šešėlinio verslo sistemą – su neapskaitytais atlyginimais, slepiamais mokesčiais ir nelegaliais atsiskaitymais už neaiškias gydymo medžiagas ar protezus, kurių kokybės niekas neužtikrina.
Sveikata – ypatinga teisės saugoma vertybė
Anot S. Banio, kad žalą sveikatai nulėmė medikų klaidos, pacientas dažnai suvokia ne iš karto, o po atitinkamo laiko, kai pasikonsultuoja su kitais medikais, teisininkais.
Teisininkas atkreipia dėmesį į terminų svarbą, nes ieškiniui dėl žalos atlyginimo pareikšti taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas. „Tiesa, ieškinio senaties terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, gali būti atnaujintas. Reikšmingomis aplinkybėmis atnaujinti senaties terminą laikomos individualios situacijos aplinkybės. Teismas atsižvelgia, kad asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią medicininę ir teisinę situaciją dažnai būna apsunkintas, nes žmogus, patekęs į sudėtingą jo sveikatai ar gyvybei situaciją, pasitiki medikais, mano, kad jie deda maksimalias pastangas, o atsiradusi žala tėra nesėkmingai susiklosčiusių aplinkybių pasekmė“, – pastebi S. Banys.
Teismų praktikoje sprendžiant ieškinio dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo senaties termino atnaujinimo klausimą atsižvelgiama į tai, kad sveikata yra ypatinga teisės saugoma vertybė, todėl senaties termino praleidimas (ypač nežymus) gali būti atnaujinamas atsižvelgiant į asmens amžių, išsilavinimą, paciento ir sveikatos priežiūros įstaigos elgesį, kitas reikšmingas aplinkybes.
Lietuvos gyventojų teisę į kokybišką sveikatos priežiūrą, teisę į informaciją, teisę skųstis ir teisę į žalos sveikatai atlyginimą garantuoja Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas.
Kaip veikia Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija?
Kilus įtarimų, kad paslauga buvo nekokybiška, arba buvo patirta žala, pacientas turėtų kuo skubiau kreiptis į šeimos gydytoją ir nedelsdamas susisiekti su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija ir pateikti jai savo pareiškimą kartu su sveikatos priežiūros įstaigos atsakymu dėl paciento iškeltų žalos atlyginimo reikalavimų.
Komisijos ekspertai įvertina paciento pareiškimą apie patirtą žalą: išnagrinėja aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, peržiūri įrodymus ir reikalavimus atlyginti žalą.
Komisija per 2 mėnesius (sudėtingais atvejais – per 4 mėnesius) išsprendžia paciento ir sveikatos priežiūros įstaigos ginčą. Pasitvirtinus pareiškime nurodytiems pažeidimams, ji nustato padarytą žalą ir jos dydį. Komisijos sprendimai sveikatos priežiūros įstaigoms ir pacientui yra privalomi, tačiau nesutikdami su jais tiek pacientas, tiek sveikatos priežiūros įstaiga turi teisę kreiptis į teismą.
Sulaukęs argumentuotų komisijos išvadų pacientas gali toliau rūpintis savo gydymo procesu ir konsultuotis su teisės specialistais, kaip toliau ginti savo pažeistus interesus.
Pasitaiko, kad pareiškėjas nesutinka su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu – tada jis gali per mėnesį pateikti skundą.
Nori garantijų ir atsakomybės
Bendraudamas su gydymo įstaigų klientais S. Banys teigia dažnai girdintis pacientų norą iš odontologijos klinikų gauti paslaugų garantiją. Specialistui tenka nuvilti pašnekovus, mat 2008 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos odontologų rūmų Narių visuotiniame susirinkime priimtas pakeitimas, kuris įtrauktas į odontologų etikos kodeksą, kad odontologas, jo teikiamoms odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugoms negali suteikti terminuotos garantijos, išskyrus garantiją neišimamiems dantų protezams kaip gaminiams (prietaisams). „Šį nutarimą kai kurie pacientai vertina kaip bandymą išvengti atsakomybės. Todėl aš visada skiriu daug dėmesio aiškindamas, kad kliniką ir specialistą reikia rinktis itin atidžiai“, – teigia S. Banys.
Kalbėdama apie odontologų atsakomybę ir reputaciją, advokatė Kristina Pralgauskaitė pirmiausia siūlo atkreipti dėmesį į galimybę su paslaugas suteikiančiomis gydymo įstaigomis atsiskaityti mokėjimo kortele arba banko pavedimu. Šešėliniame versle dalyvaujančios ir juodąją buhalteriją vedančios įstaigos pirmenybę teikia pacientų atsiskaitymams grynaisiais pinigais. Neapskaitytomis lėšomis jos atsiskaito su medžiagų tiekėjais, dantų technikais. Tai parodė ir Jurbarko atvejis.
„Žinoma, nelegaliai įsigytoms medžiagoms ir gaminiams garantija nebūna suteikiama, todėl ateityje pacientui dėl to gali kilti daug rūpesčių ir išlaidų“, – įspėja teisininkė.
