Kas pacientams kelia nerimą ir gąsdina?
Gydytoja onkologė-chemoterapeutė Ilona Padvelskienė pastebi, kad nemažai klausimų ligoniai užduoda apie galimus gydymo šalutinius poveikius, apie tai, kaip elgtis, ką vartoti, ko ne. „Visada įspėjame, kad gali būti komplikacijų. Bet juk „gali būti“ nereiškia „turi būti“. Tačiau žmogų būtina informuoti, kad jis žinotų, kaip elgtis kiekvienoje konkrečioje situacijoje.
Šiandien chemoterapinis gydymas labai patobulėjo, tačiau nepageidaujami poveikiai galimi, ir jie priklauso nuo paskirtų vaistų. Gali kamuoti pykinimas, vėmimas, viduriavimas, karščiavimas, pablogėti kraujo rodikliai, dėl to gali varginti didelis silpnumas, nuovargis, blogėti apetitas, kirsti svoris. Kai po gydymo žmogus nevalgo, negeria, natūralu, kad išsibalansuoja kraujo rodikliai, elektrolitų balansas, mažėja baltymų kiekis, ir tai sukelia komplikacijas. Todėl po chemoterapijos labai svarbu gerti daug skysčių, kurie skatintų inkstų veiklą ir vaistų bei medžiagų apykaitos produktų pašalinimą iš organizmo. Siekiant atkurti netektų maisto medžiagų kiekį ir sumažinti svorio kritimą, būtinai reikalingas baltymingas maistas“, – aiškina gydytoja.
Medikė pažymi, kad chemoterapijos metu nereikėtų vartoti jokių papildomų vaistų, išskyrus tuos, kurių yra skiriama gretutinėms ligoms, pvz., hipertenzijai, cukriniam diabetui ir kitoms, gydyti.
Sveikimo nebus, jeigu nebus paisoma gydytojo rekomendacijų
Didžiulę klaidą, anot I.Padvelskienės, daro žmogus, nusprendęs nepaisyti gydytojo rekomendacijų. „Dažniausiai būtent rekomendacijų nevykdymas, o ne ligos gydymas ir sukelia komplikacijas. Pavyzdžiui, po chemoterapijos ligonis neturi apetito ir nevalgo. Dėl to organizmas negauna būtinų maisto medžiagų. Ligonis bijo gerti, nes jį pykina, jis vemia, dėl to nėra atkuriamas skysčių balansas. Viduriuoja – ir vėlgi nevartoja pakankamai skysčių, nes nesuvokia, kad viduriuojant jų daug netenkama. Toks netinkamas elgesys ir lemia, kad būklė blogėja katastrofiškai greitai, vystosi inkstų, kepenų nepakankamumas.
Netikros informacijos ir savigydos pavojai
Susirgęs onkologine liga, žmogus neretai pasimeta, blaškosi tarp informacijos, kurią randa internete, išgirsta iš pažįstamų, kurie neva išsigydo vėžį kinų papildais, musmirės užpilais ir t.t.
„Iš tiesų, nemažai ligonių ateina pasisėmę žinių iš „daktaro Google“, kaimynų, giminių. Ir toji informacija dažnai būna netikra, prieštaringa ir visiškai nereikalinga tam konkrečiam pacientui. Žmonės, norėdami atsigauti po ligos, vartoja žibalą, „katės nagą“, įvairių kinų grybų ir t.t. Tačiau, užuot stiprinę organizmą, tokiomis įtartinomis Lietuvoje oficialiai neregistruotomis priemonėmis jį siaubingai nualina, nes visi šie vadinamieji „liaudiški“ būdai dažnai būna labai toksiški, ir, kadangi jie neregistruoti Lietuvoje, niekas neatsako už jų kokybę ir poveikį žmogaus organizmui. Be to, nėra jokių duomenų apie jų dozavimą, nepageidaujamus poveikius ir galiausiai – veiksmingumą. Mokslas jų netyrė, o žmonės iš lūpų į lūpas perduoda informaciją apie neva stebuklingas jų savybes. Mane stebina tai, kad vieni neaiškios kilmės preparatų ar pačių pasigamintų raugų vartoja po lašą, kiti – po 30 lašų, o treti – dar daugiau. Kiekvienu atveju tai sukelia labai įvairių nepageidaujamų reakcijų, uždegimų, viduriavimų ir apsinuodijimų. Kai tokia savigyda pažeidžia kepenis, išsivysto gelta, katastrofiškai blogėja savijauta, skubama pas medikus. Tačiau ir atėję pas gydytoją žmonės slepia, nepasisako, ką vartojo, ir taip dar labiau apsunkina gydymą“, – pasakoja I.Padvelskienė.
Anot medikės, dažnai po gydymo žmogus išleidžiamas pasiekęs remisiją, jam paaiškinama, kaip elgtis, kokių papildų vartoti. Vieni klauso gydytojų ir sėkmingai sveiksta, kiti pradeda vartoti liaudiškas priemones, ir tuomet, kai atvyksta, jau būna didžiuliai kepenų pažeidimai, sutrikusi inkstų funkcija, onkologinės ligos atkrytis, ir juos vėl reikia gydyti iš naujo.
Kokias alternatyvias papildomas priemones po chemoterapijos rekomenduoja onkologai gyvenimo kokybei palaikyti ir gerai savijautai atgauti?
Onkologai sutinka, kad po chemoterapijos tinka tam tikros alternatyvios priemonės, pvz., fitoterapija, tačiau rekomenduoja vartoti tai, kas patvirtinta, ištirta, legalu, kas parduodama Lietuvos vaistinėse ir už ką gali atsakyti tų produktų gamintojai ir pardavėjai.
Onkologiniams ligoniams reikalingi ypatingi maisto papildai – jiems neužtenka vien antioksidacinio poveikio, kurį gali suteikti žaliosios arbatos, brokolių ekstraktai ir pan. „Mane, kaip gydytoją onkologę, stebina tai, kad žmonės perka brokolių ar žaliosios arbatos tabletes ir mano, kad tai padės sergant vėžiu, ir už tai dar moka pinigus. Bet juk brokolius ir žaliąją arbatą, jei norisi, ir taip galima vartoti kaip maistą.“
Persirgusiems vėžiu svarbu papildomai vartoti alkaloidų – medžiagų, kurios aptinka ir sunaikina vėžines ląsteles. Todėl sergantiems vėžiu ypač naudingi augalai yra amalas, ugniažolė. Medikai vieningai sutaria: jei jau sirgote vėžiu ir buvote gydyti chemoterapija, pavienių medžiagų, pvz., polifenolių, neužtenka. Rekomenduojama kartu vartoti ir citotoksiškai, t. y. vėžį veikiančių junginių – alkaloidų ir glikoproteinų, kurių daugiau kaip 20 yra ugniažolėje. Tai labai svarbu, kad liga negrįžtų.
Verta žinoti, kad Nacionalinio vėžio instituto Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje yra patvirtinta pacientų stebėsenos ir gydymo plano penkeriems metams metodika, pagal kurią pacientas stebi savo tyrimus, vartoja tam tikras priemones imunitetui palaikyti, organizmui atkurti. Būtent ši metodika taip pat numato ugniažolės preparatų vartojimą.
Kartu su Nacionalinio vėžio instituto Fitoterapijos laboratorija sukurtas specialios medicininės paskirties maisto produktas Lidonium, tiekiamas į rinką tablečių pavidalu. Lidonium skirtas mitybai reguliuoti, esant susilpnėjusiam ląsteliniam imunitetui, po chirurginio, chemoterapinio, spindulinio gydymo, vėžio profilaktikos metu, siekiant pagerinti onkologinių ligonių gyvenimo kokybę, esant skrandžio, žarnyno, kepenų, tulžies pūslės latakų, kvėpavimo takų spazmams, uždegimams.
Gydytoja onkologė pabrėžia, kad pagrindiniai dalykai, kuriuos turėtų įsisąmoninti ir vykdyti ligonis po vėžio gydymo, yra:
- Paisyti visų gydytojo nurodymų.
- Neužsiimti savigyda ir nevartoti neištirtų, abejotinos kilmės, kokybės ir veiksmingumo medžiagų, maisto papildų ar kitų ne vaistinėse platinamų abejotinos kilmės preparatų.
- Jeigu kas nors neaišku, reikia nebijoti gydytojui užduoti papildomų klausimų.
Saugios priemonės – sveikimo garantas
I.Padvelskienė pažymi, kad gydytojai ligoniams po chemoterapijos, kad liga nesugrįžtų, skiria tik saugias alternatyvias priemones gyvenimo kokybei palaikyti ir gerai savijautai atgauti. Tas, kurios yra Lietuvos vaistinėse, kurios patvirtintos ir reglamentuotos šalies įstatymais.
Lidonium sudėtyje esanti ugniažolė padeda palaikyti normalią kepenų veiklą, kas yra labai svarbu po vėžio gydymo chemoterapija. Kitas svarbus dalykas – kad tabletės apvalkalas skrandyje netirpus, todėl ji ištirpsta plonajame žarnyne, t.y. ten, kur nėra rūgščių, ir taip išsaugomos visos ugniažolės savybės. Preparate yra saugus ugniažolės kiekis, nes netinkamai ar per dideliais kiekiais pavartota ugniažolė gali būti pavojinga. Būtent virdami arbatėles, užpiliukus, kai nežinome, kokį kiekį ugniažolės dėti, dažnai sau ir pakenkiame.
„Tiems, kuriuos pagydome, visada pasakome, kokių papildų pirkti, kokių ne. Raštu nurodome, ką daryti, jei kas atsitinka, skiriame kontrolę – kas mėnesį, 3 mėn., kas pusę metų. Yra tam tikri stebėjimo po gydymo standartai, kurių laikomės. Šiandien turime vaistų, kuriais galima pasiekti, kad liga neatsinaujina 10 metų ir daugiau. Anksčiau geras rodiklis buvo, kai ligonis po vėžio gydymo išgyvendavo 5 metus. Šiandien vėžys jau tampa lėtine liga, kuria sergantys žmonės sėkmingai nugyvena gyvenimą“, – teigia gydytoja onkologė.
Dėl specialios medicininės paskirties maisto produkto Lidonium vartojimo patariama kreiptis į jus gydantį gydytoją onkologą.
Vartojimas: suaugusiesiems ir vaikams, vyresniems nei 12 metų, gerti po 1 tabletę 2 kartus per dieną, 5–10 min. prieš valgį, užgeriant puse stiklinės vandens.
Pirmus metus po vėžio gydymo rekomenduojamas 12 ciklų kursas, po to kasmet 6-ių mėnesių kursas (iki 5-erių metų). Vartojamas 21 d., po to rekomenduojama 7 d. pertrauka.
