Kūnui įvaromas stresas. Organizmas pradeda gaminti daugiau kortizolio, kuris dar vadinamas streso hormonu.
Tampate alkanesni (ir storesni). Organizme apetitą reguliuoja du skirtingi hormonai – leptinas ir grelinas. Jeigu miegate per mažai, organizmas gamina mažiau leptino ir daugiau grelino, kuris verčia jus jausti alkį. Be to, mokslininkai iš Standfordo ir Viskonsino universiteto pažymėjo, kad net po vienos nemigos nakties žmogaus kūno masės indeksas padidėja.
Naikinamas gebėjimas susikoncentruoti. Anot mokslininkų, miego trūkumas paveikia smegenų kaktinę skiltį ir lėtina jos komunikaciją. Tai reiškia, kad nukenčia jūsų erdvinis mąstymas, atidumas garsams ir vaizdams.
Kenkiama darbinei atminčiai. Negalite susikoncentruoti – negalite ir įsiminti informacijos, kokia ji bebūtų – garsinė ar vaizdinė.
Negalite dirbti kelių darbų vienu metu. Mokslininkai atliko eksperimentą su naktį nemiegojusiais žmonėmis, norėdami išbandyti jų greitį ir tikslumą. Pastebėta, kad dėl nesugebėjimo susikoncentruoti, jie užduočių negalėjo atlikti nei greitai, nei teisingai.
Sunkiau įsidėmėti veidus. Miego trūkumas paveikia smegenų dalį, vadinamą gumburu. Jis kartu su kita smegenų dalimi atsakingas už sugebėjimą įsidėmėti veidus.
Dar sunkiau atsiminti, kas jums sakoma. Už verbalinę atmintį atsakinga prefrontalinė smegenų žievė, kuri yra neigiamai paveikiama per nemigos naktį.
Tampate „emociškai neracionalūs“. Pasak „UC Berkeley“ tyrimo rezultatų, miego trūkumas paaktyvina smegenų dalis, kurios siejamos su depresija ir verčia pervertinti neigiamus išgyvenimus. Neišsimiegojus pažeidžiama ir smegenų dalis, kuri padeda reguliuoti emocijas.
Nuolatinis miego trūkumas gali padidinti diabeto riziką. Amerikos diabeto asociacija teigia, kad miego trūkumas padidina cukraus kiekį kraujyje, kadangi neišsimiegant mažėja insulino gamybą.
Tampa lengviau susirgti. Tyrimai rodo, kad neišsimiegojimas silpnina imuninę sistemą ir organizmo atsaką ligoms. Miego trūkumas gali net kūną priversti mažiau reaguoti į vakcinas.