Ką sužinojome apie patį virusą
Anot Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesoriaus Vytauto Kasiulevičiaus, šis virusas giminingas SARS-CoV-1 virusui, kuris pasaulyje siautė 2004 m. Tuomet jis išplito daugiau nei 20 valstybių ir buvo labai agresyvus – mirtingumas nuo jo siekė apie 10 proc. Visgi jis buvo greitai ir efektyviai sustabdytas.
„Pirmasis virusas neplito visuomenėje taip greitai kaip šis, todėl dauguma mokslininkų tikėjosi, kad ir dabar pavyks pandemiją sustabdyti. Tačiau atsitiko kitaip. SARS-CoV-2 plinta labai greitai – vienas žmogus gali užkrėsti net keliasdešimt žmonių, kaip atsitiko, pavyzdžiui, kai vienas britas atvyko į Prancūzijos slidinėjimo kurortą. Ir tokių atvejų ne vienas.
Beje, atrandama vis daugiau įrodymų, kad virusas galėjo plisti pasaulyje daug anksčiau, nei pradėtas fiksuoti, net vėlyvą praėjusių metų rudenį. Tačiau tai ir lieka prielaidomis, kadangi Kinija, kur jis pirmiausia ir atsirado, iki šiol nepateikia aiškių duomenų“, – pasakojo pašnekovas.
Kokia tokio greito jo plitimo priežastis? Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Biomedicinos mokslų instituto profesorius, imunologas dr. Dainius Characiejus ją aiškina mūsų imuninės sistemos veikimu.
„Mūsų adaptyvinė imuninė sistema padeda mums prisitaikyti prie tų pavojų, kuriuose mes gyvename. Pavyzdžiui, Lietuvoje vyrauja tam tikri mikrobai, nuo kurių imuninė sistema išmoksta apsisaugoti, nes sugeba tuos mikrobus atpažinti. Kaip tai vyksta? Palyginkime su mūsų planeta, kurioje yra beveik 8 mlrd. gyventojų, tačiau nėra nė vieno atvejo, kad būtų du vienodi žmonės, visi mes esame individualūs. Ir jeigu mus užpultų koks nors nežemiškas „teroristas“, visgi atsirastų bent vienas žmogus planetoje, kuris jį atpažintų.
Mūsų imuninės sistemos limfocitai taip pat yra individualūs ir kiekvienas jų sugeba atpažinti tam tikrus konkrečius mikrobus. Tik limfocitų yra tūkstantį kartų daugiau negu žmonių planetoje. Taigi mūsų imuninė sistema turi labai galingą sugebėjimą atpažinti svetimkūnį.
Atrandama vis daugiau įrodymų, kad virusas galėjo plisti pasaulyje daug anksčiau, nei pradėtas fiksuoti.
Efektyvi apsauga kaip tik priklauso nuo atpažinimo. Jeigu priešo neatpažinome, kova bus pavėluota, neefektyvi ir gal per daug audringa, kaip būna koronaviruso atveju, kai vystosi citokinų audra. O jeigu priešas atpažįstamas greitai, jį suvaldyti ir sunaikinti taip pat galima labai greitai.
Mes žinome, kad dalis žmonių COVID-19 serga be simptomų, dalis (apie 40 proc.) turi lengvus simptomus, o dalis patenka į ligoninę. Gali būti, kad tai priklauso nuo sugebėjimo atpažinti virusą. Ir šia linkme tyrimai tikrai vyksta. Jų pagrindu kuriamas limfocitų žemėlapis ir bandoma išsiaiškinti, ar sunki ligos eiga tikrai priklauso nuo viruso atpažinimo lygio.
Tokį projektą esame pateikę ir Lietuvos mokslo tarybai. Lygintume, kaip atpažįsta limfocitai virusą ligonių, kurie lengvai serga ir kurie serga sunkiai, organizme“, – teigė mokslininkas.
Jeigu ši teorija pasitvirtintų, būtų galima perpilti donoro, kurio organizmas labai gerai atpažįsta virusą, limfocitus žmogui, kuris tokių neturi.
Dar vienas pritaikymo būdas – galbūt rizikos grupės žmonės galėtų išsitirti savo limfocitus, ir jeigu jie gerai atpažįsta virusą, galėtų gyventi laisviau, daugiau bendrauti, o tie, kurių leukocitai virusą atpažįsta prastai, turėtų save saugoti labiau, vengti kontaktų, o galbūt būtų galima jiems profilaktiškai perpilti limfocitų. Tai didžiąją dalį visuomenės padėtų atlaisvinti nuo suvaržymų. Tačiau kol kas tai tik pamąstymai.
Kodėl keitėsi rekomendacijos dėl apsisaugojimo
Pagrindinis viruso plitimo kelias – oro lašelinis. Tai reiškia, kad virusas plinta artimo kontakto metu, kai žmogus su žmogumi bendrauja kalbėdamasis veidas į veidą mažu atstumu. Natūralu, kuo atstumas didesnis, tuo užsikrėtimo šansas mažesnis, tačiau rekomendacijos, koks tas saugus atstumas, keitėsi.
Prasidėjus pandemijai, gyventojams buvo rekomenduojama laikytis saugaus vieno metro atstumo. Toks pats reikalavimas buvo iškeltas ir verslo atstovams. Šiuo metu saugus atstumas padidėjęs iki dviejų metrų.
Tačiau atsiranda vis daugiau duomenų, kad užsikrėsti galima ir esant tolimesniam kontaktui, kadangi aerozoliniais lašeliais virusas gali išplisti net apie 8,5 metro. Todėl dabartinės rekomendacijos, kaip saugotis, nukreiptos ne tik į oro lašelinį, bet ir į aerozolinį viruso plitimo kelią.
