Ko šiuo klausimu mus galėtų pamokyti specialistai ir ar tie patarimai, kuriuos daugelis mūsų jau tikriausiai esame girdėję, yra veiksmingi, portale bbc.com aiškinasi mokslo temomis rašanti žurnalistė Caroline Williams.
Patariama nevaržyti minčių
Jei mėgindami susikoncentruoti nesistengsite suvaržyti klajojančių savo minčių, greičiausiai pasielgsite visiškai teisingai, teigia straipsnio autorė. Pasak jos, vis daugiau psichologų pripažįsta, kad labai daug laiko – beveik 50 proc. – mes praleidžiame svajų pasaulyje. Remdamiesi šiais duomenimis, kai kurie psichologai linkę daryti prielaidą, kad minčių klajonės yra anaiptol ne yda, o svarbi mūsų smegenų veikimo sistemos ypatybė, padedanti smegenims funkcionuoti.
Pasigilinus į tai, kaip veikia smegenys, pasidaro aišku, kad dėmesį prarandame ne be priežasties. Mums mėginant susikaupti, pradeda aktyviai veikti įvairūs galvos smegenų regionai, įskaitant priešakinę smegenų žievę, kuri yra atsakinga už gebėjimą nekreipti dėmesio į įvairius trukdžius ir atsispirti pagundai imtis ko nors įdomesnio. Būdamas aktyvus, šis smegenų regionų tinklas reikalauja daugiau energijos negu tas, kuriam būnant aktyviam mintys klajoja laisvai. Taigi visiškai natūralu, kad kažkuriuo momentu tiesiog „išsikrauname“ – būtent tada dėmesys išsenka, o mintys pradeda klaidžioti.
„Pagalvokite apie ką nors iš visiškai kitos srities, galbūt pamėginkite išspręsti kokį nors kitą tuo metu galvoje besisukantį reikalą, o tada grįžkite prie darbo“, – pataria Harvardo universiteto psichologas Paulas Seli.
Leisdami sau nuklysti ir pasinerti į su darbu nesusijusius dalykus, ne tik atsikratytumėte kaltės jausmo, susijusio su negebėjimu susikoncentruoti, bet ir susitvarkytumėte vieną kitą ramybės neduodantį reikalą, kuris galbūt ir yra pirminė priežastis, kodėl mintys nori ištrūkti, rašo C.Williams.
Juoktis – sveika
Straipsnyje minimas vienas iš dažnai pasitaikančių darbo trukdžių – trumpi vaizdo įrašai apie kačiukus. Tačiau pasak psichologų, tokie filmukai gali padėti pagerinti psichinę būklę, kad ir vėl būtų galima grįžti prie darbo.
Net jei jūsų dirbamas darbas jums labai patinka, kad atlikdami sudėtingą užduotį išlaikytumėte dėmesį, turite pasitelkti valią. Neseniai atlikto tyrimo duomenimis, veiksmingas būdas sustiprinti valios jėgas – iš širdies pasijuokti. Bandymais nustatyta, kad tie tyrimo dalyviai, kuriems buvo parodytas juokingas filmukas, ilgiau ir atkakliau mėgino sudėti nesusidedančią dėlionę negu tie, kurie žiūrėjo atpalaiduojantį, bet nejuokingą vaizdo įrašą. Tyrimo išvadose teigiama, kad humoras suteikia mums tiek daug naujų jėgų, kad darbovietėse būtų verta kurti žaismingesnę ir nuotaikingesnę atmosferą.
Krūvio teorija
Vyrauja įsitikinimas, kad, norint tinkamai susikoncentruoti, reikia pašalinti visus galimus išorinius trukdžius. Deja, remiantis viena nemažo atgarsio susilaukusia dėmesio teorija, yra atvirkščiai, straipsnyje rašo C.Williams.
Londono universiteto koledžo psichologijos profesorė Nilli Lavie dar 1995 m. pristatė vadinamąją krūvio teoriją. Remiantis šia teorija, egzistuoja ribos, kiek išorinės informacijos mūsų smegenys gali apdoroti vienu metu. Vadinasi, užpildžius visas informacijos apdorojimo „nišas“, dėmesio sutelkimo sistema pradeda pati atsirinkinėti, kurią informaciją priimti, o kurios – ne.
N.Lavie atlikti eksperimentai leidžia manyti, kad sklandžiau dirbtume ne sterilioje ir visiškai tylioje aplinkoje, o tokioje, kuri nėra idealiai tvarkinga ir rami. Taip, pasak autorės, yra todėl, kad, „įdarbinus“ visą dėmesio sutelkimo pajėgumą, sukauptą energiją smegenys skirtų būtent tai užduočiai, kuri yra svarbiausia. Visi trukdžiai paprasčiausiai būtų nustumiami šalin. Svarbiausia – duoti smegenims pakankamai darbo, kad jos neturėtų galimybės nuklysti kitur, ieškodamos papildomo stimulo.
Pasak C.Williams, kad suprastų, kas jiems geriausiai padeda išlaikyti dėmesį, dauguma žmonių turėtų visų pirma praeiti bandymų ir klaidų keliu. Vis dėlto psichologė pripažįsta, kad išsiaiškinti, kas labiausiai trikdo ir kas geriausiai padeda išlaikyti dėmesį, gali būti sunki ir varginanti užduotis, todėl ji siūlo išbandyti būtent pastarąjį metodą, ypač jei jau atrodo, kad jokios kitos priemonės neveikia.
Reikia daryti pertraukas
Kai susikaupti labai reikia, bet nepavyksta, padaryti pertrauką tikriausiai nešautų į galvą niekam. Be reikalo – yra daugybė duomenų, patvirtinančių, kad trumpas atsitraukimas nuo darbo išeitų tik į naudą. Tačiau labai svarbu suprasti, kada laikas daryti pertrauką, kiek ji turėtų trukti ir ką per tą laiką vertėtų nuveikti.
Pavyzdžiui, per pertrauką galima padaryti fizinių pratimų. Mankšta suaktyvina smegenų veiklą, taigi grįžti prie darbo pasidaro lengviau, ypač, kaip nustatyta atlikus tyrimą, jei pasimankštinus gaunama kofeino.
Mankštinantis lauke, poveikis dar didesnis: jau seniai pastebėta, kad grynas oras gerina gebėjimą susikoncentruoti.
Dar vienas būdas pailsinti smegenis – meditacija. Daugėja įrodymų, kad patyrę meditatoriai geba geriau kontroliuoti savo dėmesio išteklius negu tie žmonės, kurie meditacija neužsiima, ir kur kas geriau atpažįsta, kada laikas daryti pertrauką.
Tačiau jei atrodo, kad tiek sportas, tiek meditacija darbo metu atimtų pernelyg daug brangaus laiko, C.Williams siūlo skirti kelias minutes bent kavos pertraukėlei. Staigi dozė kofeino pagerina atmintį, reakcijos laiką ir padeda sutelkti dėmesį, nors ir neilgam. Taigi, kad ir kuo nuspręstumėte užpildyti pertaukėlę, pakeliui įjunkite virdulį.
Siūlo nepersistengti
Kai dėmesį tenka išlaikyti sutelktą ilgesnį laiką, mažiau yra daugiau, rašo C.Williams, remdamasi Masačusetse veikiančios Bostono dėmesio ir mokymosi laboratorijos tyrėjų Joe DeGutiso ir Mike`o Estermano tyrimų medžiaga. Neurovizualiniais eksperimentais nustatyta, kad veiksmingiausia strategija, padedanti išlaikyti dėmesį ilgiau, – trumpam sutelkti dėmesį į užduotį, padaryti nedidelę pertraukėlę ir tada vėl grįžti prie užduoties. Tie darbuotojai, kurie nuo užduoties stengiasi išvis neatsitraukti, ilgainiui padaro daugiau klaidų.
Prie panašių išvadų atlikdamas tyrimus priėjo ir Amsterdamo laisvojo universiteto psichologas Christianas Oliversas. Jis nustatė, kad žmonių gebėjimas išlaikyti dėmesį šiek tiek sustiprėja, jiems paprasčiausiai nurodžius atsitraukti ir pagalvoti apie ką nors kita, užuot visą dėmesį skyrus vien tik darbui.
Straipsnio autorės C. Williams teigimu, tai, ko gero, geriausias patarimas tiems, kam rūpi išlaikyti dėmesį. Kuo daugiau sužinome apie savo smegenis, tuo akivaizdžiau, kad labiausiai susikoncentruoti trukdo stresas. Taigi psichologė pataria daryti bet ką, kas padeda sumažinti stresą ir išlaikyti dvasinę pusiausvyrą. Jei nusišypsos laimė, darbas pats savimi pasirūpins, įsitikinusi ji.
