Kodėl vegetarams gresia vitamino B12 trūkumas
Pasak Lietuvos Sporto universiteto docentė docentės, biomedicinos mokslų daktarės Sandrijos Čapkauskienės, vitaminas B12 yra būtinas tinkamam raudonųjų kraujo kūnelių susidarymui, neurologinės funkcijos užtikrinimui ir netgi DNR sintezei. Taigi jeigu šio vitamino pritrūksta, sutrinka daug organizme vykstančių procesų.
Tiesa, vitamino B12 mes galime gauti su maistu, jeigu valgome pakankamai gyvulinės kilmės produktų. Natūraliai šio vitamino yra žuvyje, mėsoje, paukštienoje, kiaušiniuose, piene ir pieno produktuose. Vitamino B12 paprastai nėra augaliniame maiste, išskyrus kai kuriuos maistinius mielių produktus. Taip pat šio vitamino galima rasti produktuose, sustiprintuose B12, pavyzdžiui, kai kuriose duonos rūšyse, pusryčių dribsniuose ar augaliniame piene.
„Vitamino B12 trūkumas gali grėsti vyresnio amžiaus žmonėms, asmenims, turintiems virškinamojo trakto disfunkciją, po dalinės ar pilnos skrandžio pašalinimo operacijos, taip pat pašalinus distalinę klubinės žarnos dalį, asmenims, sergantiems antro tipo cukriniu diabetu, griežtiems veganams ir žaliavalgiams, žmonėms, kurie vartoja ilgalaikius antacidinius vaistus nuo rėmens, taip pat nėščiosioms ir žindančioms moterims, kurios propaguoja žaliavalgišką mitybą.
Kaip pasireiškia vitamino B12 trūkumas
Jo trūkumas simptomais pasireiškia ne iš karto, be to, jis gali būti painiojamas su folatų (arba vitamino B9) trūkumu. Dėl mažo vitamino B12 kiekio sumažėja folatų kiekis organizme. Tačiau atstačius žemą pastarojo vitamino kiekį organizme, tai gali tik užmaskuoti B12 trūkumą ir neišspręsti pagrindinės problemos“, – įspėjo medikė.
Pagrindiniai vitamino B12 trūkumo požymiai tai megaloblastinė anemija (mažakraujystė), nuovargis, silpnumas, vidurių užkietėjimas, apetito praradimas ir svorio kritimas. Taip pat gali atsirasti neurologinių pokyčių, tokių kaip rankų ir kojų tirpimas ar dilgčiojimas. Galimi papildomi vitamino B12 trūkumo simptomai – tokie kaip sunkumas išlaikyti pusiausvyrą, depresija, sumišimas, silpnaprotystė, bloga atmintis, skausmingos burnos gleivinės ar liežuvio žaizdelės.
Pasireiškus anemijai, gydytojai paprastai pataria patikrinti vitamino B12 koncentraciją kraujyje, tačiau minėti rimti neurologiniai vitamino B12 trūkumo simptomai gali pasireikšti be anemijos.
„Todėl, norint išvengti negrįžtamos žalos, labai svarbi ankstyva diagnostika ir intervencija. Vitaminas B12 svarbus nuo pat kūdikystės. Jo trūkumas gali sutrikdyti kūdikio judesius, vėlinti jo vystymąsi bei paskatinti anemijos išsivystymą. Beje, daugelis šių simptomų yra bendri ir gali atsirasti dėl įvairių sveikatos sutrikimų, ne tik dėl vitamino B12 trūkumo“, – teigė S.Čapkauskienė.
Taip pat būtina žinoti, kad senstant gebėjimas pasisavinti vitaminą B12 mažėja. Jo pasisavinimui labai svarbus tinkamas skrandžio rūgščių kiekis, o jų gamyba silpsta vyresniame amžiuje. Todėl ir trikdomas vitamino B12 pasisavinimas. Taip pat jis gali būti slopinamas tam tikrų antibiotikų, diabetinių vaistų, uždegiminių žarnyno ligų.
Kuo ypatingas vitaminas D
Kita labai svarbi medžiaga, būtina gerai mūsų organizmo sveikatai palaikyti, yra vitaminas D.
„Vitaminas D padeda mūsų organizmui absorbuoti (pasisavinti) kalcį, kuris yra vienas iš pagrindinių stiprių kaulų statybinių elementų. Kartu su kalciu jis padeda apsisaugoti nuo osteoporozės – ligos, kuri retina ir silpnina kaulus bei padidina jų lūžių tikimybę. Taip pat vitamino D reikia mūsų raumenims, kad jie galėtų laisvai judėti, nervams, kad jie galėtų perduoti signalus tarp galvos bei nugaros smegenų ir viso kūno. Vitaminas D būtinas ir imuninei sistemai, kad ją stiprintų ir padėtų kovoti su įvairiomis svetimomis bakterijomis bei virusais. Priešuždegiminis vitamino D poveikis įrodytas molekuliniame lygmenyje“, – aiškino pašnekovė.
Vaikams vitamino D trūkumas gali sąlygoti rachitą, suaugusiems – sutrikusią kaulinio audinio mineralizaciją (osteomaliaciją) ir raumenų silpnumą, vyresnio amžiaus žmonėms – kaulų trapumą ir plonumą (osteoporozę). Trūkstant šio vitamino, padidėja įvairių infekcijų tikimybė, nuovargis, depresija, pablogėja žaizdų gijimas, silpnėja plaukai.
Kaip vitaminas D susijęs su COVID-19
„Dėl saulės trūkumo daugumai mūsų trūksta vitamino D, todėl nuo lapkričio iki kovo mėnesio rekomenduojama jo vartoti nuolat, ypač jei dažnai nevalgote žuvies produktų, esate vyresnio amžiaus, turite antsvorį ar nutukimą, daug laiko praleidžiate uždarose patalpose, o vasarą naudojate apsauginį kremą nuo saulės.
Naujausi mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad iš tyrime dalyvavusių 216 COVID-19 sergančių asmenų, 80 proc. kraujyje vitamino D koncentracija buvo nepakankama. Atlikta ir daugiau panašių tyrimų, atskleidžiančių vitamino D trūkumo sąsajas su šio viruso pasireiškimu, tačiau, vis dar nepakanka duomenų ir reikalinga daugiau atsitiktinių imčių klinikinių tyrimų, norint tinkamai įvertinti keliamą klausimą“, – pasakojo S.Čapkauskienė.
Vitamino D atsargas šiek tiek galima papildyti į mitybos racioną įtraukus kiaušinio trynių, pieno produktų, riebios žuvies (silkės, upėtakio, lašišos, skumbrė (tik ne rūkytos!), sardinės). Tačiau, pasak biomedicinos mokslų daktarės, vitamino D, kaip ir visų kitų vitaminų, pasisavinimo su maistu tikimybė nėra šimtaprocentinė. Be to, sergant lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip artritas, diabetas, įvairios vėžio formos, nutukimas, metabolinis sindromas, širdies ir kraujagyslių ligos ir kt., vitaminų poreikis padidėja, todėl verta pasitarti su gydytoju dėl papildomo jų vartojimo maisto papildų forma.
Kuriamos naujos vitaminų formos
Mokslo pažangos dėka šiuolaikiniai maisto papildai labai keičiasi. Mat mokslininkai ieško kuo labiau pasisavinamų jų formų, todėl vienos tų pačių vitaminų cheminės formulės keičiamos kitomis, ieškoma pagerinančių jų įsisavinimą priedų, atsiranda liposominės maisto papildų formos ir pan.
Dar viena nauja farmacinių technologijų kryptis – maisto papildai, pasisavinami per odą. Jau ir Lietuvoje galima rasti vitaminų purškalų forma. Vieni jų purškiami tiesiai į burną, kiti – ant odos. Taip siekiama apeiti virškinimo sistemos, kurioje dalis vitaminų neįsisavinama, barjerą.
Bene šviežiausia naujiena – transderminiai lėto išskyrimo technologijos pleistrai, aprūpinantys organizmą reikiamomis vitaminų dozėmis. Gamintojai teigia, kad mokslo ir naujų technologijų dėka didžioji dalis ingredientų, skirtingai nuo geriamų jų formų, keliauja tiesiai į kraują išvengiant virškinamojo trakto. Tiesa, kol kas Lietuvoje pleistrų pavidalu galima įsigyti tik du vitaminus – B12 ir D3.
Straipsnį apie vitaminus inicijavo „Asun“.