Gydymo esmė – sunaikinti vėžines ląsteles
Vėžio gydymas yra sunkus ir sukeliantis nepageidaujamų poveikių – juk stengiamasi sunaikinti vėžio pažeistas ląsteles, o šio proceso metu nukenčia ir sveikos ląstelės. Šalutiniai poveikiai yra įvairūs ir priklauso nuo gydymo metodo ir intensyvumo. Dažnai po operacijos pacientai jaučia silpnumą, po chemoterapijos ar jos metu ligoniai tampa neatsprūs infekcijoms, juos gali pykinti, iškristi plaukai, atsirasti kitų anksčiau nebūtų negalavimų ir t.t. Po švitinimo tokie ligoniai jaučia nuovargį, sumažėja apetitas, pastebima odos reakcija švitinimo vietoje, kt. Be abejo, gydytojai stengiasi, kad nepageidaujamų gydymo poveikių būtų kuo mažiau, be to, juos irgi galima valdyti, o gyvenimo kokybę gerinti.
Kuo naudinga ugniažolė?
Anot vaistininko Virgilijaus Skirkevičiaus, ugniažolė nuo seno yra žinoma kaip vertingas augalas, padedantis kovoti su vėžinėmis ląstelėmis. Šis augalas plačiai vartojamas ir Tibeto medicinoje. „Ugniažolė yra geltona, o rytiečiai šią spalvą sieja su kepenų veikla. Taigi ugniažolė veikia kepenis, gerina tulžies kokybę ir kiekybę, ji pasižymi ne tik nuskausminamuoju, spazmus malšinančiu, bet ir priešvėžiniu poveikiu. Tačiau tai stiprus augalas, todėl rytiečiai ji vartoja tik mišiniuose,“ – pastebi vaistininkas.
Fitoterapeuto J. Ruolios teigimu, ugniažolės paveiktos vėžinės ląstelės (ypač adenokarcinoma (piktybinės liaukinio epitelio ląstelės)) nebegali ne tik dalytis, bet ir plisti. Visame pasaulyje ugniažolės preparatų skiriama penketą metų po radikalaus naviko gydymo. Tačiau pavartojus per didelius kiekius ugniažolės „užpiliukų“ ar „arbatėlių“, galima pavojingai apsinuodyti.
„Suprantama, kad sergantieji vėžiu šalia tradicinio gydymo griebiasi visko: jie ieško ir suranda įvairiausių stebuklingą išgijimą žadančių metodų, pvz., vartoja rupūžių ar auksinio ūso užpilų ar panašių. Tačiau netinkamai vartodami vaistažolių, jie užuot sau padėję, atkūrę dėl gydymo pašlijusius kraujo, kepenų, inkstų rodiklius, save žudo“, – perspėja V. Skirkevičius.
Kodėl ugniažolių arbatėles gerti ne tik nesaugu, bet ir pavojinga?
Ugniažolė saugi ir veiksminga tik saugiai ją vartojant ir paruošiant, taigi pačiam yra labai pavojinga ruošti ugniažolės arbatėles, raugus, nes, nežinant tikslių ugniažolės dozių, galima rimtai apsinuodyti.
Kodėl reikėtų vartoti preparato, o ne plikyti žolelių?
„Todėl, kad, geriant ugniažolės vandeninę ar spiritinę ištrauką, ištirps druskų pavidalu joje esantys alkaloidai (medžiagos, kurios ir veikia vėžines ląsteles), ir skrandžio rūgštys jas neutralizuos. Vadinasi, svarbiausios vėžį veikiančios medžiagos tikslo nepasieks. O tabletės gaminamos taip, kad tirptų žarnyne, o ne skrandyje.
Ugniažolę geriausia vartoti su kitais augalais (pavyzdžiui, medetka, gysločiu), tuomet sustirpinamas ugniažolės poveikis vėžiui ir apsisaugoma nuo ugniažolės nuodingojo šalutinio poveikio
Todėl kartu su Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorija ir sukurtas Lidonium, skirtas sergantiesiems onkologinėmis ligomis mitybai reguliuoti esant susilpnėjusiam ląsteliniam imunitetui, po chirurginio, chemoterapinio, spindulinio gydymo, siekiant pagerinti onkologinių ligonių gyvenimo kokybę, esant skrandžio, žarnyno, kepenų, tulžies pūslės latakų, kvėpavimo takų spazmams, uždegimams.
„Lidonium preparate ugniažolė įvilkta į kietąją tabletę, kuri ištirpsta plonajame žarnyne, t.y. ten, kur nėra rūgščių, ir taip išsaugomos jos savybės. Preparato rekomenduojama gerti ryte ir vakare, kad visada būtų užtikrintas tam tikras ugniažolės kiekis kraujyje“, – teigia J. Ruolia.
Vaistininkas V. Skirkevičius pažymi, kad ugniažolė į kietąją tabletę įvilkta ir siekiant apsaugoti skrandį nuo jos galimo stipraus poveikio. „Juk nežinome, kokie ligoniai vartos preparato. Tad siekiant, kad jis nepadarytų žalos tiems, kurių skrandis pažeistas ar operuotas ar kuriems yra padidėjęs rūgštingumas, ugniažolė ir buvo paslėpta tabletėje, kuri ištirpsta plonąjame žarnyne“, – pabrėžia pašnekovas.
„Ugniažolės preparatų galima vartoti tik tada, kai kepenų rodikliai yra geri. Lidonium preparatas, labiausiai jis rekomenduotinas ligoniams, kurių navikas – adenokarcinoma (piktybiškumas G2, G3 ir limfmazgiuose randama pavienių ląstelių N1 N2)“, – aiškina fitoterapeutas.
Dėl individualaus preparato Lidonium parinkimo patariama kreiptis į jus gydantį gydantį gydytoją onkologą. Fitoterapinius preparatus patariama vartoti ne trumpiau, kaip 6 mėnesius.
Parengė www.karjerairsveikata.lt
