Pradėjus ilgėti ir šviesėti dienoms pajuntame didesnį energijos antplūdį, nes saulės skleidžiama šviesa stimuliuoja centrinę nervų sistemą ir spartina seratonino – „laimės hormono“ gamybą. Dėl jo sumažėja apetitas, pagerėja nuotaika. Jei vis dėlto atšilus orams jaučiamas nuovargis, apima depresyvi nuotaika, gali būti, kad organizmui trūksta vitaminų, todėl reikėtų valgyti daugiau daržovių, vaisių, šviežių natūralių produktų.
Dėl saulės organizmas pasigamina vitamino D (kalciferolio), kuris padeda organizmui pasisavinti kalcį, fosforą ir magnį bei šioms medžiagoms išsilaikyti kauluose ir dantyse, išvengti rachito, artrito ir osteoporozės, dalyvauja augimo ir brendimo procesuose, greičiau iš organizmo pašalina toksiškai veikiantį šviną. Kalciferolis būtinas sveikai nervų sistemai ir imunitetui. Todėl visiems, o ypač mamytėms su savo atžalomis, patariama pabūti lauke bent 10 minučių per dieną.
Be saulės kaip ir be vandens negalėtų egzistuoti gyvybė, tačiau saulė gali būti ir labai rimtų susirgimų priežastis. Vertėtų žinoti, kad saulės spinduliai būna trijų tipų:
1. infraraudonieji (sukelia šiluminį efektą);
2. matomieji (veikia centrinę nervų sistemą, stimuliuoja medžiagų apykaitą, keičia hormonų aktyvumą);
3. ultravioletiniai (skatina melanino pigmento gamybą, sukelia odos pažeidimus, stimuliuoja vitamino D sintezę, turi kancerogeninį poveikį).
Ultravioletiniai spinduliai pagal bangų ilgius skirstomi į UVA, UVB ir UVC. UVC spinduliai retai pasiekia Žemės paviršių, todėl pavojingiausiais spinduliais žmogaus sveikatai yra laikomi UVB, kurių nemažą dalį absorbuoja ozono sluoksnis ir tankūs debesys, todėl iš visų Žemę pasiekiančių UV spindulių UVB sudaro apie 6 %, likusieji 94 % – UVA spinduliai, kuriuos ozonas sugeria silpniau ir jie yra išsklaidomi arčiau Žemės paviršiaus. Kiek tiksliai UVB spindulių pasiekia Žemės paviršių priklauso nuo ozono sluoksnio storio toje vietovėje, oro užterštumo, meteorologinių sąlygų, metų ir paros laiko. Lietuvoje saulės spinduliai pavojingiausi būna jau nuo ankstyvo pavasario iki pat rugpjūčio vidurio, todėl tuo metų laiku nuo 10 iki 14 val. reikėtų vengti būti tiesioginiuose saulės spinduliuose.
Elgdamiesi neatsakingai ir nepaisydami saugaus buvimo saulėje patarimų rizikuojame susirgti. Ar kada bandėte nuoga akimi pažvelgti tiesiai į saulę? Koks tai buvo jausmas?
Pažvelgus į saulę dėl pernelyg didelio kontrasto mus ištinka laikinas aklumas, kuris po keleto minučių pranyksta. Ilgesniam laikui akis veikiant ultravioletiniams spinduliams gali išsivystyti ragenos uždegimas, taip pat net 20 % kataraktos atvejų, pasak PSO, siejama su ultravioletine spinduliuote. 50% iš visų konstatuojamų vėžio formų sudaro odos vėžys, o net 90 % nemelanominio odos vėžio nustatoma I ir II tipo odą turintiems žmonėms. Dauguma lietuvių turi II odos tipą (oda šiek tiek tamsesnė nei I tipo, retos strazdanos, plaukai šviesūs, akys mėlynos ar žalios, įdega silpnai, didelis polinkis į nudegimą), taigi mums ypač aktualu saugoti savo odą. Greta šių chroniškų ligų, kurias sąlygoja UV spinduliai, saulė gali sukelti ir trumpalaikius sveikatos sutrikimus: I-II laipsnio odos nudegimus, saulės smūgį, šilumos smūgį, taip pat saulė skatina ankstyvą odos senėjimą, odos pigmentaciją.
Reikėtų atminti šias paprastas saugaus buvimo saulėje taisykles, kurios padės maksimaliai mėgautis saulės teikiamais malonumais ir užbėgti už akių gresiančiam pavojui:
Vengti būti saulėje, kai ji intensyviausia. Nuo ankstyvo pavasario iki vasaros pabaigos Lietuvoje ši fazė trunka 10–14 val.
Dėvėti prigludusius saulės akinius su aukštu UV filtru.
Atminti, kad apsiniaukęs dangus nėra priežastis prarasti budrumą dėl saulės, nes debesys praleidžia daugiau UV spindulių, nei infraraudonųjų ar matomos šviesos.
Neapnuoginti kūno, jei prieš tai pasikvėpinote arba vartojate tam tikrus vaistus, prieš tai nepasitarę su gydytoju ar vaistininku.
Nebūti saulėje ilgiau nei galima, pasiteisindami, kad naudojate priemonę su aukštu SAF. Produktų tikslas ne prailginti buvimo saulėje laiką, bet sumažinti nudegimo riziką.
Reguliariai naudoti saulės apsaugą, priklausomai nuo saulės intensyvumo ir odos fototipo.
Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras linki malonaus ir aktyvaus laisvalaikio gryname ore ir ragina nepamiršti apsaugos nuo saulės!
Straipsnį parengė: visuomenės sveikatos specialistė Giedrė Mačiulytė
