– Gydytojau, gal galite trumpai paaiškinti, kas apskritai yra tuneliniai sindromai, kokie jie gali būti?
– Tuneliniai sindromai yra liga, kurią sukelia nervų funkcijos sutrikimai – neuropatijos. Dėl to pirmiausia atsiranda skausmas, tirpimas, gali būti pirštų dilgčiojimas, o vėliau net gali prasidėti raumenų nykimas – atrofija.
Paprastai iš stuburo kanalo išeina nervai, kurie pasiekia mūsų galūnes – t. y. rankas, kojas, ir jie yra atsakingi už galūnių funkciją ir jutimus. Prieš pasiekdami galūnes nervai praeina anatominius kanalus, vadinamus susiaurėjimais. Ir tuose susiaurėjimuose nervai gali būti užspaudžiami. Kai nervas užspaudžiamas, sutrinka jo kraujotaka ir funkcija.
Kartais žmogus atėjęs sako, kad nebeturi namie indų, visi sudaužyti, nes nejaučiant pirštų iš rankų krinta lėkštės.
Tokių siaurų anatominių kanalų organizme yra nemažai. Pagrindiniai jų: rankoje – riešo kanalo sindromas, alkūnės kanalo sindromas, krūtinės angos sindromas, kojose – šeivinio nervo kanalo sindromas ir čiurnos kanalo sindromas.
Žinoma, jų yra ir daugiau, mažesnių, bet pagrindiniai, su kuriais dažniausiai susiduriame, yra mano išvardytieji.
– Riešo kanalo sindromas yra viena dažniausiai pasitaikančių ligų. Papasakokite plačiau, kas tai yra?
– Riešo kanalo sindromas sukelia vidurinio nervo spaudimą riešo kanale. Riešo kanalas yra sudarytas iš aštuonių riešakaulių, kurie sudaro tris kanalo sieneles. Iš viršaus kanalą dengia tvirtas raištis. Riešo kanale praeina devynios sausgyslės, kurios yra atsakingos už pirštų lenkimą, ir vidurinis nervas, kuris yra užspaudžiamas.
Vidurinis nervas plaštakoje yra atsakingas už nykščio, smiliaus, didžiojo ir bevardžio pirštų jutimus ir dalies plaštakos raumenų funkciją.
– Kokius simptomus pajaučia žmogus prasidedant šiai ligai?
– Dažniausi simptomai, kuriuos žmonės pajaučia ir dėl jų dažniausiai kreipiasi, yra naktiniai skausmai ir tirpimai. Kai atsiranda šie simptomai, žmogus negali išsimiegoti, būna pavargęs, jam sunku susikaupti darbe.
Vėliau tie simptomai progresuoja ir atsiranda varginantys skausmai ne tik naktimis, bet ir dienomis. Kai sutrinka pirštų jutimai, atsiranda veiklos funkcijų sutrikimų: pavyzdžiui, žmogus negali užsisegti sagos, kartais žmogus atėjęs sako, kad nebeturi namie indų, visi sudaužyti, nes nejaučiant pirštų iš rankų krinta lėkštės. Būna ir tokių skundų, kad ilgiau kalbant telefonu aptirpsta pirštai, su tuo susiduria ir vairuotojai, kuriems ilgiau laikant rankas ant vairo pradeda tirpti pirštai.
Visi šie simptomai gali progresuoti.
– Kokios priežastys lemia riešo kanalo tunelinį sindromą?
– Minėjau, kad riešo kanalas susideda iš devynių sausgyslių ir nervo. Dažniausiai tai nutinka dėl sausgyslių uždegimo. Jos paburksta ir tada kanale pasidaro per mažai erdvės. Sausgyslės spaudimo nebijo. Kai yra spaudžiamas nervas, sutrinka jo kraujotaka, tada į nervą nepatenka kraujas ir atsiranda visi anksčiau mano įvardyti simptomai.
Įtakos gali turėti ir lydinčios ligos: reumatoidinis artritas, cukrinis diabetas.
– Vyrai ar moterys dažniau susiduria su šia liga? Ir ar čia turi įtakos žmogaus amžius?
– Pasaulinė statistika rodo, kad šia liga moterys serga šešis kartus dažniau nei vyrai.
Ši liga būdingesnė vyresnio amžiaus moterims, tai susiję su menopauze. Dažniausiai serga 50–70 metų asmenys.
Kartais ši liga pasireiškia ir nėštumo metu, bet paprastai po gimdymo viskas susitvarko.
– Kaip diagnozuojamas riešo kanalo tunelinis sindromas?
– Į diagnozę įeina minėti simptomai apie skausmus ir tirpimus, taip pat yra tokie provokaciniai testai – užspaudžiame riešo kanalą ir, jei nervas yra jautrus, paprastai atsiranda dilgčiojimai pirštuose, tarsi bėgiotų skruzdėlytės.
Kartais konsultuojamės su neurologais, atliekama elektromiografija. Šis tyrimas parodo, kurioje vietoje nervas yra užspaudžiamas.
Pasaulinė statistika rodo, kad šia liga moterys serga šešis kartus dažniau nei vyrai.
– Kaip ši liga gydoma ir kuris gydymo būdų yra efektyviausias?
– Pirmiausia reikia įvertinti anamnezę, kada ir dėl ko atsirado simptomai. Dažnai būna, kad žmonėms jie atsiranda po sunkaus fizinio darbo. Jei jie trumpalaikiai, praeina, gydymo kaip ir nereikia.
Jei tęsiasi ilgiau, vienas variantų yra įtvaras, kad riešas nebūtų perlenktas, ne fiziologinės padėties. Kartais vartojami priešuždegiminiai vaistai. O jei vis tiek išlieka skausmas, tirpimas, tada jau taikomas operacinis gydymas.
Operacija – nedidelė, trunka apie 15–20 minučių, atliekama taikant vietinę nejautrą. Per ją daromas 2–3 cm pjūvis riešo kanalo projekcijoje, per jį prieiname prie riešo kanalo, atlaisviname nervą ir užsiuvame.
Žmogus ligoninėje po operacijos praleidžia dvi tris valandas ir važiuoja namo.
Po operacijos ant rankos būna tvarstis. Perrišimo nereikia, po 10 dienų išimami siūlai.
Likusią pokalbio dalį apie tai, kiek laiko reikia žmogui visiškai pasveikti, kada jis gali sugrįžti į įprastą gyvenimą, ar gali ši liga kada nors atsinaujinti, ar yra būdų jos išvengti ir kodėl būtina neužtempti ir laiku kreiptis į specialistą, kviečiame žiūrėti žemiau esančiame laidos „Gydytojas pataria“ vaizdo įraše.
Visus laidos „Gydytojas pataria“ įrašus ir susijusius straipsnius rasite čia.
