Dažniausia moterų liga – kas didina riziką susirgti krūties vėžiu?

Keiskime, ką galime pakeisti

Nacionalinio vėžio instituto onkologė chemoterapeurė Laura Steponavičienė sako, kad daugybė veiksnių siejama su padidėjusia krūties vėžio išsivystymo rizika: amžiumi, moteriškų lytinių hormonų poveikiu, dietomis, gerybinėmis krūtų ligomis, aplinka.

Labai svarbu, kad į tyrimų programą nebūtų siunčiamos moterys, turinčios akivaizdžių krūties vėžio požymių (pavyzdžiui, čiuopiamo darinio krūtyje, odos išopėjimo ir pan.). Jos iškart turi būti nukreiptos onkologo konsultacijai.

Epidemiologiniais tyrimais nustatyta, kad krūties vėžiu dažniau serga netekėjusios ir negimdžiusios, miesto ir aukštesnių socialinių sluoksnių moterys.

„Sergamumą krūties vėžiu galima sumažinti vengiant rizikos veiksnių, o mirtingumą nuo jo – užtikrinant ankstyvą diagnostiką ir efektyvų gydymą, – įsitikinusi gydytoja. – Paskaičiuota, kad apie 50 proc. moterų, kurioms diagnozuotas krūties vėžys, nenustatomas aiškus rizikos veiksnys, išskyrus tai, kad jos yra moterys. Vyresnės moterys turi didesnę tikimybę susirgti šiuo vėžiu. Krūties vėžys nėra paveldima liga – paveldima tik rizika juo susirgti.“

Vida Press nuotr./Iškirptė

Be abejo, svarbu mažinti arba vengti rizikos faktorių. O pagrindiniai krūties vėžio rizikos veiksniai yra perteklinis endogeninių ir egzogeninių estrogenų poveikis, mityba, gyvenimo būdo ir aplinkos veiksniai, šeiminis krūties vėžys.

Vienus rizikos veiksnius galime keisti, kitų, deja, ne. Taigi ką galime keisti, keiskime: krūties vėžio riziką gali sumažinti sveika gyvensena: mityba (daugiau skaidulingo maisto, riebalų – ne daugiau kaip 20 proc. raciono), reguliari mankšta, antioksidantai (vitaminai A, C, E, selenas ir kt.), antsvorio ir alkoholinio vartojimo kontrolė, hormoninių preparatų vartojimo trukmės trumpinimas, rekomenduojama vengti aktyvaus ir pasyvaus rūkymo, laiku suplanuoti nėštumus bei gimdymus“.

Mamograma leidžia išvengti mirties

L. Steponavičienė teigia, kad mirtingumą dėl krūties vėžio mažinti padeda ankstyva diagnostika. Tad kuo daugiau moterų žinos apie krūties vėžio simptomus ir požymius, tuo labiau mažės mirtingumas. Apie šiuos požymius taip pat turėtų būti mokomi ir specialistai, į kuriuos dažniausiai kreipiasi moterys. Šiuo metu vienintelis pripažintas atrankinės patikros metodas yra rentgeninis krūtų tyrimas – mamograma.

„Be abejo, vienas labai svarbių ankstyvos krūties vėžio diagnostikos metodų – mamografinė patikra, skiriama sveikoms moterims, kurios gali sirgti krūties vėžiu, tačiau apie tai nežino, nes nejaučia jokių simptomų. Taip galima anksti diagnozuoti ir mažinti mirtingumą nuo krūties vėžio. Suprantama, profilaktinė programa nesumažina sergamumo šia liga, bet ankstyva diagnozė leidžia išvengti mirties nuo jos“, – tvirtina onkologė chemoterapeutė.

Mamografinė patikra Lietuvoje

Atrankinės mamografinės patikros programos paslaugos Lietuvoje teikiamos nuo 2005 m. Profilaktinė mamografija atliekama kas 2 metai 50–69 metų moterims.

„Pas mus nėra sukurtos centralizuotos kvietimų atlikti mamogramą sistemos. Informaciją ir siuntimą 50–69 metų pacientės gauna iš šeimos gydytojo. Tyrimas nemokamas, tik reikia iš anksto užsiregistruoti mamografiją atliekančiose įstaigose, – pasakoja L. Steponavičienė. – Gavusios siuntimą moterys vyksta į sertifikuotą centrą, kuriame atliekama mamograma ir ji vertinama. Tiesa, krūtų specialistas neapžiūri, atliekama tik mamografija.

Atsakymas per 2 savaites išsiunčiamas siuntimą išrašiusiam šeimos gydytojui. Radus įtartinų pakitimų, moteris tiriama toliau, kitu atveju siuntimas profilaktinei mamografijai duodamas po 2 metų. Labai svarbu, kad į šią programą nebūtų siunčiamos moterys, turinčios akivaizdžių krūties vėžio požymių (pavyzdžiui, čiuopiamo darinio krūtyje, odos išopėjimo ir pan.). Jos iškart turi būti nukreiptos onkologo konsultacijai, joms turėtų būti nedelsiant atlikti tyrimai ir paskirtas gydymas“.

Nepamiršti savityros

Ankstyvus pakitimus krūtyse aptikti gali pati moteris.

„Moterims pačioms apžiūrėti ir apčiuopti krūtis patariama jau nuo 20 metų. Tą reiktų atlikti kiekvieną mėnesį tuoj po menstruacijų. Svarbu įprasti tikrintis krūtis visuomet tuo pačiu ciklo metu. Pirmiausia apžiūrėti krūtis prieš veidrodį, o po to jas apčiupinėti, geriausia šiltoje aplinkoje, vonioje, muiluota ranka, – pataria gydytoja onkologė. – Klinikinis krūtų ištyrimas rekomenduojamas kartą per trejus metus, jeigu nėra nusiskundimų dėl sveikatos.

Po 40 metų šį tyrimą rekomenduojama atlikti kasmet. Na, o jei yra pakitimų, tyrimų dažnį nurodo gydytojas. Objektyvesnis yra klinikinis krūtų tyrimas (specialisto apžiūra bei apčiuopa) bei mamografija (rentgenologinis krūtų tyrimas) ir (ar) ultragarsinis tyrimas. Esant reikalui atliekama biopsija, kai plona arba stora adata paimamas krūties audinio mėginys ląstelių pakitimams įvertinti, tiksliai diagnozei nustatyti“.

Vyrų krūties vėžys

Pasak L. Steponavičienės, vyrų krūties vėžys yra reta onkologinė liga. Pasau­lyje vyrai sudaro apie 1 proc. visų sergančiųjų krūties vėžiu. Nors pasaulinėje literatūroje teigiama, kad pastaraisiais metais vyrų krūties vėžio rodikliai auga, Lietuvoje per pastarą­jį dešimtmetį jie kito nedaug. Mūsų šalyje krūties dažniau vėžiu suserga 55–59 ir 70–84 metų amžiaus vyrai.

123rf nuotr./Vyro krūtinė

„Vyrų krūties vėžį diagnozuoti nėra sunku, nes na­vikas lengvai apčiuopiamas, dažniausiai susiformuoja kietas, ribotai paslankus darinys, infiltruo­jantis odą, – sako gydytoja onkologė. – Vis dėlto tai, kad nemažai pacientų daliai vėžys diagnozuojamas vėlyvose stadijose, yra ir jų pačių kaltė. Mat ligos pradžio­je navikas yra nedidelių matmenų, todėl dažniausiai nesikreipiama į gydytojus.

Be to, vyrų krūties vėžys yra labai reta onkologinė liga, patys pacientai piktybinio naviko neįtaria, o šeimos gydy­tojai irgi retai susiduria su vyrų navikais tokioje vietoje. Vyrų krūties vėžys gydomas taip pat, kaip ir moterų: tai priklauso nuo ligos išplitimo, histologinio varian­to, paciento būklės“.

Krūties vėžio rizikos veiksnius galima skirstyti į dvi grupes.

1. Tie, kurių negalime išvengti (nekoreguojami veiksniai):

• lytis (moterys serga krūties vėžiu beveik 100 kartų dažniau nei vyrai);
• amžius (77 proc. moterų, sergančių krūties vėžiu, yra vyresnės nei 50 metų);
• rasė (baltosios rasės moterys serga dažniau nei afroamerikietės);
• genetiniai rizikos veiksniai (5–10 proc. krūties vėžio atvejų yra nulemti genų. Jie taip pat didina kiaušidžių vėžio riziką moterims ir prostatos – vyrams);
• šeimos anamnezėje – krūties vėžys;
• anksčiau buvęs krūties vėžys (moteriai, sergančiai vienos krūties vėžiu, yra 3–4 kartus didesnė rizika, kad jis išsivystys ir kitoje);
• ankstesnės kai kurios krūties ligos;
• tankus krūties audinys (sunkiau diagnozuoti);
• ankstesnis spindulinis gydymas (vaikystėje ar jaunystėje taikyta spindulinė terapija krūtinės ląstos srityje);
• ankstyvos pirmosios menstruacijos ir vėlyva menopauzė (moterims, kurioms mėnesinės prasidėjo anksčiau nei 11-aisiais, o menopauzė – vėliau nei 52-aisiais gyvenimo metais).
  
  2. Koreguojami (išvengiami) krūties vėžio rizikos veiksniai:
• gimdymų nebuvimas ar vėlesnis pirmasis gimdymas (vyresnei nei 30 metų moteriai);
• nežindymas;
  

  Fotolia nuotr./Maitinimas krūtimi

• ilgalaikis geriamųjų hormoninių kontraceptikų (ypač prieš pirmąjį gimdymą) ar pakaitinės lytinių hormonų terapijos vartojimas (5–7 metai ir ilgiau);
• kai kurie gyvensenos ypatumai (gausus riebus maistas, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, rūkymas, alkoholio vartojimas);
• žalingi aplinkos veiksniai (radiacija, elektromagnetiniai laukai, kai kurios cheminės medžiagos).