– Kaip keliais sakiniais apibūdintumėte mitybos sistemą, kuria šiuo metu vadovaujatės?
– Esu klasikinė lakto-vegetarė su rimtu polinkiu į sezoninę mitybą ir ekologišką produkciją. Renkuosi naminį, įvairų, skanų maistą, pagamintą su fantazija. Manau, geriau mažiau, bet gero. Ir, visada, jei norisi – valgai, bet nuolat pasitikrini – ar tikrai taip stipriai norisi.
– Ką patartumėte žmogui, nutarusiam išbandyti vegetarinę mitybą ar net visiškai prie jos pereiti?
Ne vienas, anksčiau negamindavęs maisto, vegetariškai gamina su didžiuliu malonumu.
– Viskas priklauso nuo to, kokie to žmogaus motyvai. Manau, nevertėtų to daryti vien dėl išgirstos nuomonės, kad tai sveika ar, kad madinga (o ar madinga, nežinau). Reikėtų rimtesnės motyvacijos, nes jei jos nebus, tokia mityba gali tapti ir nelabai sveika. Neverta savęs versti, bet pabandyti tikrai pravartu. Pavyzdžiui, galima savaitę pagyventi be mėsos, pasižiūrėti, kaip jaučiatės. Kalbu ne tik apie kūno savijautą, bet ir tai, ar skanu, ar patinka vegetariškai gaminti. Ne vienas, anksčiau negamindavęs maisto, vegetariškai gamina su didžiuliu malonumu.
TAIP PAT SKAITYKITE: Ką valgo mitybos specialistai (I): Tautvilė Šliažaitė
– Kokių produktų visai nevartojate ir nerekomenduotumėte to daryti kitiems?
– Negeriu vadinamųjų gaiviųjų gėrimų, nevartoju bulvių traškučių ir kitų „užkandžių“ iš pakelių, rafinuoto aliejaus, rafinuotos druskos. Nevalgau maisto su natrio glutamatu, dirbtiniais aromatais, kvapais. Stipriai vengiu rafinuoto cukraus ir baltų miltų. Nevalgau ir nerekomenduoju pigių masinių kepinių – batonų, spurgų, sausainių iš pakelio, bandelių ir t.t., saldainių. Manau, visus skanėstus vertėtų valgyti tik aukščiausios kokybės: savo ar kitų gerų kepėjų, konditerių gamintus. Tai padės sumažinti ir suvalgomą jų kiekį.
– Kokių produktų visada galima rasti jūsų virtuvės spintelėse?
– Gero „Extra Virgin“ alyvuogių ir kokosų aliejaus, ciberžolių, basmati ryžių, shoyu padažo, avižinių dribsnių.
– Kaip manote, ar keičiant gyvenimo būdą, mityba yra svarbiausia sudedamoji dalis tokių pokyčių dalis?
– Nemanau, kad svarbiausia, bet tai gali padėti. O pakeitus gyvenimo būdą paprastai mityba pakinta savaime.
Guodos Azguridienė (ir jos šeimos) dienos mitybos planas:
Pusryčiai:
Pavyzdinių pusryčių mūsų šeima neturi, nes visi mėgsta skirtingus dalykus ir netgi skirtingu metu pusryčiauja. Tačiau jei tai savaitgalis, dažniausiai valgome košę (avižinę, miežinę, kelių grūdų) ir geriame kakavą. Suaugę paprastai košę valgo su sviestu, druska ir cinamonu, vaikai – su močiutės uogiene. Aš pati pusryčiams dar mėgstu juodą duoną su sviestu ir kuo nors sūresniu: džiovintais pomidorais, krienais, miso pasta, baltu sūriu.
Pietūs:
Pietums dažniausiai valgau daržovių troškinį su ryžiais arba bulvėmis ir žalių salotų.
Vakarienė:
Vakarienę valgome visi kartu, tad ji turi tikti ir dukrai. O ji makaronus valgytų kasdien, todėl su jais įvairiai improvizuojama. Galų gale išeina, kad dukra valgo makaronus (viso grūdo, klasikinius itališkus, be glitimo), o mes su vyru – daržovių troškinį, kuris turėtų būti makaronų padažas, o tampa pagrindine patiekalo dalimi. Vasarą valgome daugiau daržovių iš savo daržo, žiemą – troškinių su lęšiais, pupuolėmis, pupelėmis, ryžiais, kynva ir pan.
Užkandžiai:
Nesu užkandžiavimo šalininkė. Tarp maisto valgau šiek tiek vaisių, geriu vandens ir žalios japoniškos arbatos bei machos. Kol gaminu maistą, graužiu morkas...
