Užkandžiauti nebūtina
Mitybos specialistė, populiarių knygų autorė Vaida Kurpienė sako, kad visų pirma reikia įvertini kelionės trukmę, nes kartais žmonės linkę užkandžiauti net ir trumpos išvykos metu.
„Maisto tikrai ne visada reikia. Pavyzdžiui, jei važiuojama iš Vilniaus į Palangą, gal užtektų pavalgyti namuose ir jau nuvykus į vietą? Bet kartais žmonės turi įprotį: taip, kaip užkandžiauja žiūrėdami televizorių, taip pat elgiasi ir automobilyje. Vos prasideda kelionė, ir kramsnojama iki pat kelionės pabaigos“, – 15min GYVENIMAS sakė V.Kurpienė, siūlydama esant trumpai kelionei užkandžiavimų iš viso atsisakyti, tik būtina pasiimti pakankamai vandens.
Tačiau jei automobiliu važiuojama penkias šešias ar daugiau valandų, galima pasiimti maisto su savimi. „Derėtų atkreipti dėmesį į tai, koks tai metas. Ar pietūs, ar bus tik lengvas užkandis tarp valgymų“, – kalbėjo mitybos specialistė.
Pjaustyti vaisius – netinkamas pasirinkimas
Kaip užkandis kelionėje tinka daržovės, riešutai, vaisiai. „Tačiau nepamirškime, kad dabar vasara ir šilta, todėl vaisius geriausia vežtis nepjaustytus. Žmonės mėgsta juos supjaustyti, nes taip valgyti patogiau. Bet juk keliaujame ne lėktuvu, kai negalima vežtis, pavyzdžiui, peilio. Todėl tikrai geriau pasiimti iš namų įrankius ir vaisius supjaustyti prieš valgymą“, – kalbėjo V.Kurpienė.
Iš anksto pjaustant vaisius, kai šilta, jie rūgsta kur kas greičiau. Kai vaisius surūgsta, pasikeičia jo spalva, forma, tekstūra, skonis – tokio maisto mitybos specialistė pataria vengti.
Geriausia į kelionę įsidėti kietų vaisių ir daržovių. Pavyzdžiui, kelionėje puikiai tiks ridikai, morkos, cukinijos, agurkai, maži pomidorai, virti kukurūzai vakuume, neperpjautas avokadas, kaliaropė ir kiti.
Maistą galima apsaugoti
Į kelionę pasiimamą maistą galima apsaugoti. Lietuvoje jau populiarėja specialūs indeliai, kuriuose produktus galima užvakuumuoti. Dar vienas pasirinkimas – šaltkrepšis.
Tiesa, žmonės kartais įsitikinę, kad šaltkrepšis yra didelis ir nepatogus „reikalas“. Tačiau tai – netiesa.
„Važiuodama aš taip pat pasiimu šaltkrepšį, turiu jį nedidelį, rankinės dydžio. Jo viduje – folijos spalvos medžiaga, kuri padeda palaikyti tam tikrą temperatūrą. Tačiau, jei dienos labai šiltos, pagamintas maistas, prieš dedant jį į šaltkrepšį, turi būti atvėsintas šaldytuve. Taip pat būna specialūs maišiukai, kasetės, kuriuos reikia laikyti šaldiklyje ir įdėti į šaltkrepšį kartu su maistu. Tai palaiko žemesnę maisto temperatūrą ir prailgina jo vartojimo laiką“, – sakė V.Kurpienė.
Taigi taip pasirūpinus maistu pailgės jo galiojimo laikas, nes kambario temperatūroje pagamintas maistas šiltą dieną kokybiškas būna tik dvi tris valandas.
„Tačiau čia kalbama būtent apie gaminamą maistą, o riešutams, nepjaustytoms daržovėms, džiovintiems produktams, duonos gaminiams tai negalioja – jiems nieko neatsitiks“, – kalbėjo specialistė.
Todėl, ką pasiimti ir kelionę, reikėtų vertinti ir pagal tai, kada maistas bus valgomas.
Ko vengti?
V.Kurpienė keliaujant vasarą pataria vengti mėsos gaminių, ypač – žuvies, nes ji genda greičiau. Taip pat nereikėtų imti varškės.
„Nebent tai būtų kepti varškėčiai neilgai kelionei“, – kalbėjo specialistė.
Greičiau gendančio maisto reikėtų imti nedaug – tiek, kiek jo suvalgysite vienu kartu, o vaisių, riešutų ar daržovių galima įsidėti daugiau.
Jei šeimos biudžetas ribotas – pakeliui nebūtina stoti degalinėse ar kavinėse.
„Galima sustoti parduotuvėse ir įsigyti maisto produktų, kurie tinka kelionėms, yra vakuuminėse pakuotėse.
Pasirinkimas dabar tikrai didelis. Yra supakuotų geros sudėties salotų, tik padažai prie jų ne visada vertingi, yra ir kitų produktų, pavyzdžiui tas pats kefyras ar konservuotos pupelės, avinžirniai ir kita“, – sakė V.Kurpienė.
Mitybos specialistė nėra kritiškai nusiteikusi kalbėdama apie degalinių maistą. Pasak V.Kurpienės, šiuolaikinės degalinės atsinaujinusios ir kai kurios jų siūlo nemažą maisto asortimentą, jose galima rasti kokybiškų ir vertingų kelionėms tinkamų užkandžių.
