Apskaičiuota, kad pastebimą klausos suprastėjimą turi kas antras šešiasdešimtmetis, o įkopus į 85 metus klausos sutrikimais skundžiasi net 80 proc. žmonių.
Nustoja bendrauti
Bene skaudžiausias tokio negalavimo „šalutinis efektas“, – neprigirdintys žmonės gėdijasi ir bijo kalbėtis, dėl to prastėja jų santykiai su artimaisiais.
„Ištyrę 60–69 metų amžiaus asmenis mokslininkai nustatė, kad tiriamoje grupėje klausos pablogėjimas vos 10 dB sumažino socialinį aktyvumą 52 proc., klausos susilpnėjimo ir socialinio aktyvumo mažėjimo ryšys įrodytas ir anksčiau“, – sako dr. Evaldas Butkus.
Prarasta klausa ir demencija – susiję
Pašnekovas pateikia įvairius duomenis, kurie rodo, kad klausos netekimo laipsnis tiesiogiai susijęs su demencijos progresavimu. Taip yra dėl to, kad klausos centrai yra glaudžiai susiję su smegenų zonomis, atsakingomis už kalbą, semantinę atmintį, sensorinę integraciją.
„Smegenų tūrio mažėjimas šiose dalyse yra glaudžiai susijęs su pažinimo funkcijų prastėjimu bei Alzhaimerio liga. Nustatyta, kad bloga klausa per 3–10 metų padidina Alzhaimerio ligos išsivystymo tikimybę 7–12 kartų“, – atkreipia dėmesį dr. E. Butkus.
Anot pašnekovo, šiuo metu neegzistuoja efektyvūs vaistai senatviniam klausos netekimui gydyti. Geriausia priemonė kovojant su klausos praradimu ir senėjimo procesais smegenyse – klausos aparatai.
„Jau po keturių mėnesių klausos aparatų naudojimo pagerėja pažinimo funkcijos ir socialinis aktyvumas“, – sako gydytojas.
Neuždelsti su tyla
Bendrovės „Biomedika“ klausos protezavimo specialistė Sigita Didjurgienė pasakoja, kad įprastai klausos aparatų parinkimas trunka apie valandą, tačiau labai svarbu pradėti klausos aparatą nešioti, kol problema dar neįsisenėjusi.
„Deja, jei ilgai gyvenama neprigirdint, pasitaiko, kad net ir klausos aparatai negali padėti. 15–20 metų neprigirdinčiam žmogui, kuris nenešiojo klausos aparatų, atkurti kalbos suvokimą gali būti neįmanoma. Klausos aparato parinkimo metu dažnai girdime frazę „girdžiu, bet nieko nesuprantu“, – apie uždelsto kreipimosi į specialistus pasekmes pasakoja specialistė.
Svarbi tinkama priežiūra
Smulkus daiktas, kuriame gausu modernių technologijų, reikalauja atitinkamos priežiūros. Nedžiovinamas, nešvariomis rankomis čiupinėjamas aparatėlis gali pradėti skleisti silpnesnį ar iškreiptą garsą. Klausos aparatus taip pat gali tekti saugoti nuo naminių gyvūnų, kurie kartais apgraužia aparatų korpusus.
„Neprižiūrimi ar sugadinti aparatai gali skleisti nekokybišką garsą, taip sustiprindami mitą, kad klausos aparatai cypia ir traška. Iš tiesų šiais laikais su individualiai pritaikytais ausies įdėklais ir tinkamai parinktais klausos aparatais tokios problemos nelieka“, – teigia bendrovės „Biomedika“ specialistė.
Du klausos aparatai – geriau suvokti kalbą
Kitas populiarus mitas – neva du klausos aparatai reiškia, kad žmogus girdi labai blogai. Iš tiesų yra kitaip: kalbą suvokiame geriau, kai dirba abu smegenų pusrutuliai. Kitaip tariant, žmogus su dviem klausos aparatais geriau supranta, ką girdi.
Taip pat gali būti naudojami aparatai su papildomu „Cros“ arba „BiCros“ siųstuvu.
„Ši technologija naudojama tuomet, kai vienoje ausyje klausa yra gera, o prastai girdinčioje ausyje negalima naudoti klausos aparato. „Cros“ garso imtuvas iš blogosios ausies pusės perduoda garsą aparatėliui, nešiojamam ant geresnės ausies. Taigi, vartotojas gali girdėti garsus iš kitos pusės su gerai girdinčia ausim. Šios technologijos leidžia geriau suprasti kalbą, kai pašnekovai kalba iš skirtingų pusių, bendrauti vairuojant automobilį bei kitose dvipusio girdėjimo reikalaujančiose situacijose“, – apie šiuolaikinių prietaisų galimybes pasakoja S. Didjurgienė.
Daugiau informacijos: www.klausosaparatai.lt
