„Vasarą džiaugiamės jos malonumais, tačiau dažnai pamirštame ir prižiūrėti savo kūną, saugoti jį. Atskirti nudegimus saulėje gan nesudėtinga, tačiau vis dar dažnai susiduriame su situacijomis, kai žmonės nesureikšmina jų ir laiku nesikreipia į gydytojus.
Be to, žmonės nepakankamai rimtai vertina ir perkaitimo saulėje simptomus – dažnai skubi medicininė pagalba gali padėti išvengti sveikatos būklės pablogėjimo ir komplikacijų“, – sako Vilniaus „MediCA klinika“ šeimos gydytoja G.Bružaitė.
Stipriau nudegus reikia kreiptis į medikus
Odos nudegimas yra trumpalaikis, ūmus uždegiminis atsakas odoje, pasireiškiantis dėl per didelio iš saulės arba dirbtinių šaltinių (soliariumai, fototerapijos) gautų UV spindulių poveikio. Dažniausiai tai yra savaime praeinantis procesas, paprastai trunkantis iki 3–7 dienų.
G.Bružaitė pasakoja, kad saulės spindulių, kaip ir bet ko kito sukelti nudegimai, skirstomi į laipsnius. Pagrindinis klinikinis odos nudegimo saulėje simptomas yra eritema, t. y. paraudimas. Jis įprastai pastebimas maždaug 3–6 val. po buvimo saulėje, pasiekiant piką maždaug 12–24 val. po buvimo saulėje ir paprastai atslūgstantis trečią parą. Dažniausiai paveikiamos kūno sritys, kurios būna atviros – veidas, pečiai ir krūtinė.
Nėra specifinio gydymo, panaikinančio odai padarytą žalą ar pagreitinančio gijimą, todėl pirmiausiai pradedamas simptominis gydymas. Svarbiausia – numalšinti skausmą bei sumažinti uždegimą: vėsūs kompresai, odą raminantys tepalai, alijošiaus pagrindo geliai sumažina skausmą bei diskomfortą odoje. Emolientai padeda palaikyti tinkamą odos barjerą, ypač reikalingą tuomet, kai oda išsausėja ir pradeda pleiskanoti.
„Odos pakitimai gali svyruoti nuo nežymaus paraudimo iki sunkaus laipsnio nudegimo su skausminga eritema, patinimu bei skaidraus skysčio prisipildžiusiomis pūslelėmis – tai antro laipsnio nudegimai. Tokie pacientai, dažnai kenčiantys ir stiprius skausmus, ryškius sisteminius simptomus (dehidratacijos požymiai, karščiavimas, pykinimas, vėmimas) turėtų būti gydomi ligoninėje dėl skysčių atstatymo ir nuskausminimo poreikio“, – sako G.Bružaitė.
Pagrindinis perkaitimo požymis – didelė temperatūra
Perkaitimas saulėje yra sveikatai pavojinga organizmo būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacijos mechanizmas ir susikaupia šilumos perteklius, kurio organizmas nebesugeba pašalinti. Pagrindinis jo požymis yra dažnai iki 40 laipsnių ar daugiau pakilusi ir nenukrentanti kūno temperatūra.
Dėl didelio prakaitavimo perkaitęs kūnas netenka daug skysčių, padažnėja pulsas, mažėja kraujo spaudimas, pasireiškia bendras silpnumas ir nuovargis, gali net pasireikšti pykinimas ar raumenų spazmai.
„Atpažinus perkaitusį žmogų, pirmiausia jį reikia patraukti nuo tiesioginių saulės spindulių į vėsesnę vietą ar bent šešėlį ir stengtis atvėsinti odą. Tam tiktų vėsūs kompresai, ledukai kaklo, pažastų, kirkšnių srityse, vėsaus vandens purškimas ant nuogo kūno. Taip pat svarbu užtikrinti skysčių vartojimą. Dėl hipertermijos pasireiškus sąmonės ar kvėpavimo sutrikimams, būklei negerėjant artimiausias 30 minučių ar kūno temperatūrai siekiant 40 ir daugiau – nedelsdami kvieskite skubią pagalbą“, – tęsia G.Bružaitė.
Šeimos gydytoja prideda, kad labai svarbu atkreipti dėmesį, ar perkaitimu įtariamam žmogui neišsivystė dezorientacija, sumišimas ar kiti įvairaus sunkumo sąmonės sutrikimai, kurie taip pat yra skubios pagalbos reikalaujantys simptomai.
Pavojingiausias laikas būti saulėje – vidurdienis
Šeimos gydytoja primena, kad didžiausias pavojus nudegti kūno odą pasireiškia vasaros sezono metu, 11–15 valandomis, kai UVA ir UVB spindulių santykis yra didžiausias. Tačiau reikėtų nepamiršti, jog nudegti odą galima ir debesuotą dieną – per debesis prasiskverbia net 80 proc. ultravioletinių spindulių, tad ir tokiomis dienomis reikėtų naudoti apsauginius kremus.
Panašios taisyklės galioja ir norintiems išvengti perkaitimo, tačiau tam nebūtinai reikia tiesioginių saulės spindulių. Perkaisti galima esant aukštai oro temperatūrai, didelei santykinei oro drėgmei, mažam oro srauto judėjimui, būnant ilgai nevėdinamoje patalpoje, karštą dieną daug judant ir negeriant pakankamai vandens.
Nesisaugant gali grėsti rimtos pasekmės
Žmonės, dažnai nudegantys saulėje, turi didesnį polinkį ateityje išsivystyti odos vėžiui (melanomai), raukšlėms, išliekančiai odos hiperpigmentacijai ar net regėjimo problemoms (kataraktai). Ypač aktualu saugotis tiesioginių UV spindulių tiems, kurie turi šviesią odą – jiems susirgimo rizika didžiausia.
„Visada atminkite, jog svarbu naudoti nuo UVA bei UVB spindulių poveikio apsaugančius kremus, kurių SPF faktorius būtų didesnis nei 30. Be to, rekomenduoju dėvėti odą dengiančius rūbus ir, esant pavojingai saulės spinduliuotei, daugiau laiko praleisti pavėsyje“, – pažymi gydytoja.
Ypač svarbu nuo saulės spindulių apsaugoti kūdikius ir vaikus, kurių oda jautresnė ir labiau linkusi į ūmius nudegimus. Kūno apsauga ir tinkamų priemonių naudojimas šiltuoju metų sezonu turėtų tapti rutina, norint išvengti tolimesnių sveikatos problemų.
