Pasikonsultuoti su psichologu norima ir dėl santykių su vaikais, tėvais ar antrąja puse, išgyvenant skyrybas. Būtent dėl šių priežasčių praėjusiais metais daugiau kaip pusantro tūkstančio žmonių kreipėsi į Vilniaus miesto Centro poliklinikos Psichikos sveikatos klinikoje (PSK) ar Budinčio gydytojo tarnyboje (BGT) dirbančius psichologus. Beveik 100 žmonių pernai į Centro poliklinikos psichologus kreipėsi dėl to, kad kankino mintys apie savižudybę arba bandė žudytis, daugiau nei 10 – dėl artimojo savižudybės.
Daugiausiai žmonių – rudenį ir gruodį
Žiniasklaidai išplatintame praneišme psichologė Erika Mažeikaitė sako, kad didžioji dalis pacientų, kurie kreipėsi į BGT dirbančius psichologus buvo 30-59 metų amžiaus. Jie sudarė beveik 46 procentus besikreipiančiųjų. Beveik 40 proc. atėjusių pas psichologą buvo iki 40 metų, o mažiau nei 15 proc. – vyresni nei 60 metų. Didesnė dalis besikreipiančių buvo moterys. Beveik 90 procentų visų besikreipiančių pas psichologus lankėsi dienos metu.
„Tai, kad į psichologus dažniau kreipiasi moterys, o vyresni žmonės tai daro rečiau nei jaunesni, yra pasaulinė tendencija. Taip yra todėl, kad moterys yra atviresnės, joms lengviau kalbėtis apie jausmus. Kas liečia vyresnius žmones, tai jų išgyvenamas vienišumo, vienatvės jausmas jiems atrodo kaip normali būsena senatvėje, dėl kurios nereikia ieškoti pagalbos. Lietuvoje dar vyrauja nuomonė, kad į psichologą dera kreiptis tik esant labai rimtoms bėdoms“, – aiškina psichologė.
Tai, kad gana mažai žmonių kreipiasi naktį. E.Mažeikaitė tikina, kad būtent naktį, ypač anksti ryte, paūmėja emocinė būsena: rytais jaučiamas didesnis dirglumas, įtampa, pablogėjusi nuotaika ar apatiškumas, fizinis ir psichinis nuovargis. Dienos metu žmonės paprastai po truputį „įsivažiuoja“ ir gali jaustis šiek tiek geriau.
Daugiausiai pacientų psichologai pernai sulaukė rudenį ir gruodžio mėnesį. Pasak psichologės, tokia situacija yra visame pasaulyje. Tai susiję su daugeliu veiksnių, žinoma, vienas jų – grįžimas į darbus po atostogų ir saulės trūkumas Lietuvoje. O gruodis – šventinis laikotarpis, kuris taip pat turi įtakos žmogaus emocinei būsenai.
„Tada visur jaučiamas šventinis šurmulys, daugelis žmonių rūpinasi šventinėmis dovanomis, organizuoja, dalyvauja darbo vakarėliuose, vaikų kalėdinėse šventėse ir t. t. Tad viena vertus, daugeliui žmonių įtampa atsiranda dėl šventinio šurmulio, išaugusio darbo krūvio metų pabaigoje, atsiradusių papildomų šventinių pareigų, rūpesčių, o dar juk reikia pasirūpinti ir namais, vaikais. O kiti žmonės, atvirkščiai, tokiu metu pasijaučia ypač vieniši, nes jie neturi kur skubėti, neturi kam pirkti dovanų, neturi kuo rūpintis ir neturi, kas jais pasirūpintų“, – lankymosi pas psichologus tendencijas komentuoja E.Mažeikaitė.
TAIP PAT SKAITYKITE: 6 dalykai: ką vyrai turi žinoti apie moteris, kurios mėgsta būti vienos
Tai, kad į psichologus dažniau kreipiasi moterys, o vyresni žmonės tai daro rečiau nei jaunesni, yra pasaulinė tendencija.
Konsultacijų skaičius – individualus
Siekiant pokyčių apsilankymų pas psichologą skaičius kiekvienam žmogui yra labai individualus. Po pirmojo susitikimo psichologas ir klientas gali apsitarti dėl preliminaraus konsultacijų skaičiaus. Kartais gali užtekti ir vos 3–4 susitikimų, kartais gali reikėti 8–12, ar net ilgesnės terapijos.
„Tai priklauso nuo daugybės aplinkybių – asmenybės, problemos, konsultacijos pobūdžio. Kartais pakanka padėti žmogui susigaudyti, ko jam reikia, ir kokius žingsnius atlikti priimant sprendimą. Esant įvairiems išgyvenimams, priklausomybėms ir t. t., siūloma ir ilgesnė psichoterapija“, – pasakoja E.Mažeikaitė ir priduria, kad žmonės yra labai įvairūs: būna tokių, kurie po kelių užsiėmimų nebegrįžta, pasitaiko, kad pereina pas kitą psichologą, tačiau didžioji dalis pacientų, tęsia konsultacijas ir ateina tiek kartų, kiek rekomenduoja psichologas, kiek susitariama.
E.Mažeikaitė įsitikinusi, kad net ir istorinės mūsų šalies aplinkybės lėmė, kad nemažai žmonių net ir turėdami problemų vengia kreiptis į psichologą, mano, kad į šį specialistą kreipiasi tik psichiškai nesveiki arba silpni žmonės, kurie patys nesugeba išspręsti problemų. Ši klaidinanti stigma dažnai sustabdo žmogų nuo pagalbos ieškojimo. Reikia laiko, gal net kartų pasikeitimo, kad šis nusistatymas pasikeistų, – teigia psichologė, – ir, žinoma, kalbėti apie tai, nebijoti padėti sau ir savo artimajam, nieko nelaukiant.
Psichologai konsultuoja ne tik suaugusius asmenis, bet ir vaikus iki 18 metų, jų tėvus ar globėjus dėl patiriamų emocinių, elgesio sunkumų šeimoje, mokykloje, baimių ir t. t.
„Kai žmogus ateina pirmą kartą, dažniausiai jis būna kaustomas baimės, nes nežino, kaip viskas vyks, ką darys psichologas, apie ką reikės kalbėtis, ko iš jo reikalaus, be to, nežino, kiek gali pasitikėti pirmą kartą matomu žmogumi. Visa ši nežinomybė sukelia baimę, susikaustymą, nepasitikėjimą, – pasakoja E.Mažeikaitė.
– Psichologas yra tas žmogus, kuris visada stengiasi išklausyti, suprasti ir padėti. Jis nieko nereikalauja iš paciento, atsižvelgia į pastarojo norus. Tai yra dviejų žmonių bendradarbiavimas, paremtas tarpusavio pagarba ir pasitikėjimu, nes psichologas turi laikytis konfidencialumo principo ir niekam neatskleisti apie ką kalba su pacientais.“
„Vaikų linija“
„Jaunimo linija“
„Vilties linija“
„Pagalbos moterims linija“
„Linija Doverija“
Tel.: 8 800 77 277