„Nors ir atrodo, kad po atostogų į darbus turėtume grįžti pailsėję ir kupini jėgų, realybė yra kiek kitokia – maždaug kas aštuntas darbuotojas patiria stresą. Vieni jaučia tik lengvą jaudulį, bet yra ir tokių, kurie apskritai yra linkę net neimti atostogų dėl to, kaip jaučiasi grįžę po jų“, – pastebi „Manpower“ padalinio Lietuvoje talentų valdymo sprendimų ekspertė Olga Meščeriakova.
Keliskart pasikeitusi rutina
Psichologinę įtampą bei nerimą po atostogų lemia keli veiksniai. Anot ekspertės, viena pagrindinių priežasčių – įprastos rutinos kaita.
„Kai išeiname atostogauti mūsų kūnas ir mintys per trumpą laiką turi persijungti į atostogų režimą – stengiamės negalvoti apie darbus, atsipalaiduoti. Tačiau greitai turime sugrįžti į įprastą darbo rutiną, vadinasi, vėl dėmesį reikia sutelkti į darbą, atliekamas užduotis, o ne poilsį. Tai savotiškas šokas fizinei ir emocinei žmogaus būsenai“, – dėsto O.Meščeriakova.
Ekspertė atkreipia dėmesį, kad vasarą atostogauja ir mūsų kolegos, klientai, todėl šiltuoju sezonu daugelis gali džiaugtis sumažėjusiomis darbų apimtimis.
„Taip pat vis daugiau įmonių vasarą dėl atostogaujančių darbuotojų ir klientų net nusprendžia keisti darbo grafiką – pavyzdžiui, dirbti trumpiau arba visai nedirbti penktadieniais. Deja, bet viskas turi savo pabaigą. Net ir vasara. Todėl atostogoms einant į pabaigą, o rudeniui artėjant, jaučiame stresą, nerimaujame, nes turime vėl iš naujo priprasti gyventi įprastu ritmu“, – teigia O.Meščeriakova.
Vis daugiau įmonių vasarą dėl atostogaujančių darbuotojų ir klientų net nusprendžia keisti darbo grafiką.
Lengviau iš atostogų į darbo režimą persiorientuoti, anot ekspertės, gali padėti viena ar kelios laisvos dienos atostogų pradžioje bei pabaigoje.
„Pavyzdžiui, jei atostogų metu leidžiatės į kelionę, kelios papildomos laisvos dienos grįžus namo leis ramiai išsikrauti lagaminus, susitvarkyti buities darbus. Taip galėsite tinkamai pasiruošti ir nusiteikti artėjančiam sugrįžimui į darbą, pasitikrinti paštą, peržiūrėti laukiančius susitikimus ir jiems iš anksto pasiruošti“, – pataria O.Meščeriakova.
Krūva užduočių ir tiksintis laikas
Ekspertė pastebi, jog stresą sugrįžus į darbus taip pat skatina ir padidėjęs darbo krūvis: „Grįžimas į darbą po atostogų mums dažnai asocijuosi su dideliu darbo krūviu: dešimtimis ar net šimtais neperskaitytų ir neatsakytų el. laiškų, laukiančiomis užduotimis. Tai kelia nerimą, nes neaišku, nuo ko pradėti, kaip viską suspėti.“
Karjeros konsultantė atskleidžia, kad norint po atostogų į darbus kibti ramiai, reikia neskubėti: „Neperdegti padės darbų prioretizavimas – pradėkite nuo paprastesnių užduočių, iškart nepulkite prie didžiausių ir sudėtingiausių projektų. Jų imkitės palaipsniui. Tokiu būdu sumažinsite nerimą ir išvengsite skubėjimo bei pervargimo vos grįžus po atostogų.“
Ji įvardija ir dar vieną atostogų nerimo priežastį – baimę, ar pavyks visus projektus bei užduotis įgyvendinti laiku: „Čia gali padėti tinkamas laiko planavimas ir pasiruošimas prieš atostogas. Prieš išeidami atostogauti, nepalikite darbų kabėti tiesiog sau, paprašyti kolegų pagalbos. Įtraukite kolegas į projektus anksčiau, informuokite ir suformuluokite aiškias užduotis ir jų atlikimo terminus. Tuomet grįžus po atostogų nereiks stengtis atsigriebti už „prastovėjusias“ kelias savaites.“
Atostogų kokybė
Pasirodo, nerimą baigiantis atostogoms darbuotojai jaučia ir dėl to, ar jų atostogos buvo pakankamai geros, ar pavyko suspėti padaryti viską, kas buvo suplanuota, visiškai atitrūkti nuo darbų.
„2 iš 3 amerikiečių nepavyksta nuoširdžiai pasimėgauti atostogomis, nes jų metu jaučia pernelyg didelį spaudimą būtinai iš jų išspausti maksimumą, rodo 2022 m. JAV atliktas tyrimas. Pastebime, kad panašios tendencijos vyrauja ir Lietuvoje. Atostogų metu žmonės nori suspėti padaryti viską – susitvarkyti anksčiau vis nukeltus buities darbus, kokybiškai praleisti laiką su šeima, aplankyti artimuosius, pakeliauti. Sunkiai įgyvendinami lūkesčiai sukelia stresą atostogų metu ir neleidžia išties kokybiškai pasiilsėti“, – teigia O.Meščeriakova.
Ekspertė taip pat atkreipia dėmesį, kad perteklinis medijų vartojimas taip pat skatina išsikelti itin aukštus lūkesčius atostogoms: „Kasdien socialiniuose tinkluose praleidžiame apie 2,5 val., rodo tyrimai. Juose esame bombarduojami gražiausiomis kitų vartotojų gyvenimo akimirkomis – puikiomis atostogomis, įsimintinais momentais su šeima bei draugais. Natūralu, kad toks įsivaizduojamas „tobulas“ gyvenimas tampa siekiamybe ir mes pradedame vaikytis itin aukštų standartų, kurių labai dažnai neįmanoma įgyvendinti, nes jie iš pat pradžių buvo netikri – nuotraukos buvo pakoreguotos, padarytos nebūtinai tą dieną. Toks netikrų idealų vaikymasis yra pasmerktas nesėkmei bei nereikalingam stresui“, – įžvalgomis dalijasi ekspertė.
Svarbiausia – išmokti mėgautis atostogomis tokiomis, kokios jos yra, įsitikinusi O.Meščeriakova: „Per atostogas nereikia stengtis suspėti padaryti viską. Verčiau – padaryti mažiau ir paprasčiau, pavyzdžiui, pasiilsėti su šeima sodyboje ar leistis į vieną kelionę, nei atostogas praleisti nuolatiniame bėgime taip ir nespėjant išties pasimėgauti jų teikiamais malonumais.“
