„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Kai šventės nedžiugina: 10 dažniausiai užklumpančių būsenų ir patarimai

Nora sėdėjo prie lango ir stebėjo, kaip ant automobilių ir kaimynų stogų kaupiasi sniegas. Nuo tada, kai prieš trejus metus mirė jos sesuo, gruodis jai visada buvo sunkus mėnuo. Sesuo buvo žmogus, kuris, tarsi klijai, sulipindavo visus šeimos narius. Mirus jai, Nora prarado ryšį su likusiais broliais ir seserimis, nors troško dalyvauti jų gyvenime.
Normalu, jei švenčių laukimas sukelia visokius jausmus
Normalu, jei švenčių laukimas sukelia visokius jausmus / Unsplash nuotr. / 15min koliažas

Per šventes ji vis dar grįždavo į vaikystės laikus. Kūčių vakarą ir Kalėdų rytą ji tapdavo ta maža mergaite, laukiančia, ar tėtis grįš namo po dar vieno siautėjimo, išgyvenančia tuos pačius liūdesio ir netekties jausmus, taip pat kaltę, kad po tiek metų taip jaučiasi.

Lankydama psichoterapiją ji pasakojo, kad galvojo, jog vaikystės traumas jau įveikė. Tačiau visi jausmai sugrįžta, vos išgirdus kalėdinę muziką. Kartu su ja, pasak Noros, ji sugrįžta į vaikystės schemas.

„Ar man kažkas negerai?“ – klausia Nora savo psichoterapeutės.

Anthony Tran / Unsplash nuotr./Liūdna moteris
Anthony Tran / Unsplash nuotr./Liūdna moteris

Kaip rašoma „Psichology Today“, dėl prieš šventes ir per jas patiriamo streso normalu, kad šiuo laikotarpiu jaučiatės šiek tiek įsitempę ar net prislėgti. Daugeliui šis metų laikas sukelia jaudulį ir gerus jausmus. Tačiau kai kuriems šventinis laikotarpis gali būti skausmingas. Šis metas ypač sunkus tiems, kurie išgyvena sielvartą dėl artimo žmogaus netekties, taip pat tiems, kurie susiduria su šeimos susvetimėjimu, jaučiasi vieniši. Nora turėjo ją palaikantį partnerį ir draugų, tačiau vis tiek šventinis laikotarpis jai buvo sunkus.

Tokių kaip Nora – daug. Šventinis laikotarpis daugeliui iš mūsų yra labai sunkus. Net ir tie, kurie prisipažįsta besimėgaujantys muzika, šviesomis ir šventine veikla, mažomis vienatvės akimirkomis vis tiek gali patirti liūdesį ir skausmą.

Psichologai išskiria keletą dažniausiai pasireiškiančių jausmų, kurie kyla prieš šventes ir per jas. Taip pat siūlo keletą dalykų, kurie galėtų padėti.

Kaltės jausmas. „Šventinė kaltė“ yra labai reali ir galinga. Socialinėje žiniasklaidoje ir kitur aplinkoje prieš šventes mes nuolat matome daugybę laimingų žmonių. O tai gali sukelti mintis ir pojūtį, kad kitiems sekasi geriau nei mums. Po to paprastai seka kaltės jausmas dėl to, kad negalėjome sau to leisti, negyvename taip, „kaip kiti“: negalime išeiti iš darbo ir pabūti su vaikais arba negalėjome sau leisti dovanų, kurių jie norėjo, ir t.t.

Freepik.com nuotr./Kalės dovanos.
Freepik.com nuotr./Kalės dovanos.

Įsipareigojimai. Šis metų laikas kupinas įsipareigojimų: kelionių planai, maistas, kurį reikia paruošti, ką pakviesti, kokias dovanas nupirkti ir daugybė kitų. Tai gali kelti didelį stresą visiems, bet ypač tiems, kurie užaugo aplinkoje, kurioje negalėjo pasakyti „ne“. Jei niekada neišmokote nustatyti ribų, normalu, kad jums sunku atsisakyti kvietimų į vakarėlius, svečius, arba paprašyti pagalbos ruošiant šventinį maistą.

Vienatvė. Švenčių laikotarpiu ypač vieniši gali jaustis šeimos neturintys žmonės. Tačiau ne ką skaudesnis vienatvės jausmas gali užklupti ir tuos, kurie serga namuose arba ligoninėse. Vienatvė prieš šventes užklumpa ir asmenis, kurių santykiai su kitais šeimos nariais toksiški, smurtiniai.

Nostalgija. Nostalgija gali būti sudėtinga dėl sukeliamų prisiminimų. Ji primena mums laikus, kai viskas buvo lengviau ar paprasčiau, pavyzdžiui, vaikystėje. Taip pat nostalgija gali skaudžiai priminti tai, ko mums neteko patirti, o tai ypač aktualu tiems, kurie augo disfunkcinėse ar chaotiškose šeimose.

Prabėgančio laiko pojūtis. Metų pabaigoje daugelį mūsų užklumpa mintys apie bėgantį laiką, senėjimą. Atrodo, kad nauji metai ateina greičiau, nei manėme, ir primena mums, kad laikas brangus - o gyvenimas trumpas.

Eugene Zhyvchik / Unsplash nuotr./Kalėdinis vakarėlis
Eugene Zhyvchik / Unsplash nuotr./Kalėdinis vakarėlis

Aplinkos spaudimas švęsti. Šiuo šventiniu laikotarpiu organizuojama daug švenčių – nuo vaikų koncertų ugdymo įstaigose ir užklasinėse veiklose iki draugų susibėgimų ir įmonių vakarėlių. Nors jos smagios, tačiau, kai jų tiek daug, net patys ekstravertiškiausi žmonės gali jaustis išsekę. Na, o tiems, kurie sunkiai bendrauja, spaudimas dalyvauti socialiniuose renginiuose ar atsakyti į kvietimus gali kelti didžiulį stresą. Tai ypač sunkus metas, kenčiantiems nuo socialinio nerimo sutrikimo.

Jausmas, kad esu nuošalyje. Tai, kad socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje, reklamose nuolat rodomi šventinių susibūrimų vaizdai, filmai ir panašūs kadrai, gali kelti ne tik džiaugsmą. Tie, kurie neturi žmonių, su kuriais galėtų praleisti šventes, gali jaustis liūdni ar net pasipiktinę. Ypač sunku gali būti žmonėms, kurie anksčiau jautėsi atstumti, pavyzdžiui, jų santykiai su šeima nesusiklostė dėl įvairių priežasčių. Šventės gali sustiprinti šiuos sunkius jausmus.

Praradimo jausmas. Kalėdos stipriai veikia žmones, išgyvenančius gedulą. Nesvarbu, ar neseniai patyrėte netektį, ar kovojate su likusiu sielvartu po daugelio metų, visa tai aktualu. Jūs išgyvenate normalią reakciją ir dėl to nereikia gėdytis.

Finansinė įtampa. Dėl spaudimo nupirkti dovanas ir pagaminti geriausius patiekalus šventiniams susibūrimams daugelis gali jausti ne tik nerimą, bet ir įtampą dėl pinigų.

Nesirūpinimas savo sveikata. Per šventes gali būti normalu apleisti sveikatą. Dažnai taip nutinka dėl to, kad šventiniuose vakarėliuose padaugėja saldžių desertų ir alkoholio, o laiko poilsiui lieka mažiau. Taip pat daugelis žmonių pastebi, kad šventiniu laikotarpiu jie dažniau valgo ne išalkę, bet norėdami numalšinti stresą ir kitas emocijas. Kitaip tariant, įsijungia emocinio valgymo mechanizmas.

Unsplash nuotr./Išmanusis telefonas ir socialiniai tinklai
Unsplash nuotr./Išmanusis telefonas ir socialiniai tinklai

Ką daryti, kai jus apima vienas iš šių jausmų?

Pirma, pripažinkite tai ir aiškiai įvardinkite sau, ką jaučiate. Priminkite sau, kad normal taip jaustis, o bandydami tai ignoruoti ar atstumti, tik dar labiau pabloginsite situaciją.

Tada padėkite telefoną. Žvelgdami į besišypsančios šeimos nuotrauką prie dovanomis nukrautos Kalėdų eglutės, galite pasijusti dar blogiau. Nieko nepraleisite padėję telefoną į šalį ir vengdami socialinės žiniasklaidos, net jei tai būtų tik kelios valandos. Geriau atsikelkite ir pasivaikščiokite, pasipildykite vandens buteliuką – padarykite ką nors, kas atitrauktų jūsų dėmesį ir mintis.

Galiausiai sugalvokite, ko galėtumėte laukti. Tai gali būti nedidelės atostogos, kurias planuojate pavasarį, arba net filmų vakaras su vaikais, kurį planuojate artimiausią laisvą vakarą. Sutelkę dėmesį į tai, ko laukiate, galite lengviau suvaldyti sunkius dabartinius jausmus.

Labai svarbu nepamiršti savo kūno ir sveikatos. Gerkite daug vandens, valgykite sveiką ir skanų maistą. Daugiau vaikščiokite, sportuokite ir laiku eikite miegoti.

Šventės praeis ir tai įvyks labai greit. Jums tereikia padėti sau išbūti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų