Kai trenkia žaibas: kodėl žmogaus nekasti į žemę, bet saugoti akis ir ausis

Mokslininkų teigimu, tikimybė būti nutrenktam žaibo yra gana didelė – 1 iš 3 tūkst. Taigi kasmet Lietuvoje žaibas paliečia bent keletą žmonių. Nors dauguma jų išgyvena, didesnes ar mažesnes pasekmes gali jausti visą likusį gyvenimą. Taigi koks yra žaibo poveikis ir kokiose vietose užklumpa dažniausiai?
Žaibai
Žaibai / „Scanpix“/„Caters News Agency“

Liaudyje paplitęs mitas – įkasti žmogų į žemę

Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyresniosios meteorologės Viktorijos Mačiulytės, klimatologiniu požiūriu išlydžiai vyksta šiltuoju metų laiku, kai atmosferoje yra daug šilumos, drėgmės ir daug energijos, kuri turi būti iškrauta. Kitaip tariant, žaibų išlydžiai įvyksta dėl debesų, kurie įelektrinti priešingo ženklo krūviais, trinties.

Pagal standartinę klimato normą daugiausiai Lietuvoje žaibuoja liepos mėnesį – vidutiniškai apie penkis kartus. Tiesa, šių metų liepa buvo vėsesnė, todėl ir žaibų sulaukėme mažiau. Paprastai žaibuojama, kai audros atkeliauja iš Pietų, o tai reiškia, kad jos yra šiltos, prisotintos drėgmės ir turi daug energijos.

„Mano aplinkoje yra žmogus, kuris buvo nutrenktas žaibo du ar tris kartus. Ir jis išgyveno. Vienu atveju jį išgelbėjo tai, kad jis buvo su guminiais batais. Tiesa, po šio įvykio ligoninėje jis gulėjo kelias savaites.

Žinau, kad liaudyje yra vienas paplitęs mitas, kad jeigu į žmogų trenkia žaibas, jį reikia kasti į žemę, nes tada išeina išlydis. Tai neteisybė. Reikia kuo greičiau kviesti greitąją pagalbą bei kalbinti jį, kad neprarastų sąmonės“, – teigė pašnekovė.

15min skaitytojo Daumanto nuotr./Audros debesys Vilniuje
15min skaitytojo Daumanto nuotr./Audros debesys Vilniuje

Ar iš tiesų žaibas gali patekti pro rakto skylutę?

Paklausta, ar tikrai kamuolinis žaibas gali patekti į patalpą pro rakto skylutę, elektros lizdą ar plyšelį orlaidėje, V.Mačiulytė šyptelėjo – esą močiutės taip vaikus visada gąsdina, tačiau prisipažino, kad ir pati uždaranti visus langus.

„Iš tiesų langus pirmiausiai reikia uždaryti dėl vėjo, kadangi esant stipriam vėjui susidaro skirtingas slėgis viduje ir išorėje. Namo išorėje slėgis didėja, oro srautas tarsi prisispaudžia prie sienos, o viduje, kadangi cirkuliacijos nėra, slėgis ne toks didelis, todėl į vidų patekus orui ir susidūrus dviem skirtingiems slėgiams, įvyksta tarsi vidinis namo sprogimas. Egzistuoja teorija, kad būtent dėl šios priežasties audra nuplėšia namo stogą.

Žaibuojant namuose labiausiai reikėtų bijoti žaibo iškrovos į elektros tinklus. Jeigu tuo metu į juos bus pajungti elektros prietaisai, jie suges. Tuo tarpu kamuoliniai žaibai – tikrai retas reiškinys. Beje, esu mačiusi internete kamuolinius dulkių žaibus. Amerikoje buvo užfiksuota, kaip po audros medžiuose buvo įstrigę juodi kamuoliai. Viduje jie turėjo įelektrintą lauką. Buvo teigiama, kad jie gali būti nešiojami vėjo, kol išlaiko savo formą, vėliau sprogsta“, – pasakojo specialistė.

Pasak jos, būti nutrenktam žaibo mieste – labai maža tikimybė, kadangi aplink – begalė gerokai už mus aukštesnių pastatų su žaibolaidžiais. Visai kita situacija – gamtoje. Čia jau būtina laikytis visų įmanomų saugumo patarimų.

Žaibo pasekmės sveikatai

60 proc. žmonių įvairios su žaibo išlydžiu susijusios pasekmės vargina net po 2,5 metų.

Pasak medikų, nors nuo 60 iki 90 proc. atvejų žmonės po susitikimo su žaibu išgyvena, pasekmės gali likti visam gyvenimui. Žaibo prisilietimas labiau panašus į kibirkštį, tarsi įsielektrinę prisiliestume prie durų rankenos ar sintetinio audinio. Įdomu, kad pirmiausia žala padaroma akims ir ausims, nes būtent per šias angas į mūsų organizmą patenka elektros išlydis. Taip vyksta dėl didžiulio slėgio kuris susidaro elektros iškrovai skverbiantis į mūsų organizmą. Dėl to pažeidžiama tinklainė, netgi po kurio laiko gali išsivystyti katarakta, žmogus negrįžtamai apkursta.

Taip pat gali atsirasti negrįžtamas trumpalaikės atminties sutrikimas, dėl kurio žmogus neatsimena, ką darė ką tik, negali susikaupti, greitai pavargsta, gali atsirasti depresija, emocijų kaita, sutrinka miegas. Beje, dalis žmonių, patiriančių šiuos negalavimus, net nežino, kad jie atsirado nuo jų susidūrimo su žaibu, nes žaibo išlydžio nejuto. 60 proc. žmonių įvairios su žaibo išlydžiu susijusios pasekmės vargina net po 2,5 metų.

Beje, specialistai teigia, kad jei žaibas trenkia tiesiogiai į žmogų, jis neišgyvena. Paprastai žaibo išlydis pasiekia žmones nuo kitų objektų, tačiau ir tuomet pasekmės gali būti tragiškos – iki sąmonės netekimo, širdies sustojimo ir kvėpavimo centro paralyžiaus. Po tokios traumos žmogui reikia ilgos reabilitacijos, kad jis vėl galėtų gyventi bent šiek tiek pilnavertį gyvenimą, iš naujo mokytis socialinių įgūdžių, o kartais – ir kalbos.

Vida Press nuotr./Audra, žaibas
Vida Press nuotr./Audra, žaibas

Kaip apskaičiuoti atstumą iki žaibo

Kaip apskaičiuoti, kada žaibuojama jau šalia ir situacija iš tiesų grėsminga? Jei pastebime žaibą, bet negirdime griaustinio, elektros išlydis įvyko mažiausiai už 20 km. Jei laiko tarpas tarp žaibo ir griaustinio mažesnis nei 10 sekundžių, nuo epicentro mus skiria vos keletas kilometrų.

Pasak V.Mačiulytės, atsižvelgiant į garso greitį, dažniausiai taikoma tokia metodika – suskaičiavus, kiek sekundžių praėjo nuo žaibavimo iki griaustinio, kurį skleidžia nuo išlydžio sprogusios dujos, gautą skaičių reikia padalinti iš 3. Tai ir bus atstumas kilometrais.

Skaičiuojant labai supaprastintai, teigiama, kad trys sekundės apytiksliai atitinka vieną kilometrą.

Kodėl per audrą negalima bėgioti

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistai pataria žaibuojant ir griaudžiant geriau pasilikti namuose, uždaryti langus, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacines angas, kad nebūtų skersvėjų, galinčių pritraukti kamuolinį žaibą. Būtina išjungti visus elektros prietaisus, atjungti antenas.

Pavojinga liesti metalines pastato konstrukcijas, vamzdžius, būti arti elektros laidų, antenų, langų, durų, namo lauko sienų, prie kurių auga aukšti medžiai, taip pat prie metalinės tvoros, negalima naudoti skėčio.

Jeigu audra užklupo lauke, nesislėpkite po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų ar pastatų sienų, neieškokite prieglobsčio šalia žaibolaidžių, metalinių bokštų ar aukštų kaminų, venkite aukštesnių atvirų vietų. Saugiausia pasislėpti krūmuose arba atsitūpti nuokalnėje, apėmus rankomis kelius, suglaudus kojas.

Griaudžiant nebėgiokite, nevažiuokite motociklu ar dviračiu, kadangi manoma, kad į judantį objektą žaibas trenkia dažniau, nelaikykite rankose metalinių daiktų. Palikite juos atokiau nuo savęs, kol stichija nustos siautėti.

technologijos.lt/Nors laboratorijose kamuolinio žaibo dar niekas nesukūrė, tačiau gamtoje užfiksuoti jį yra pavykę ne kartą.
technologijos.lt/Nors laboratorijose kamuolinio žaibo dar niekas nesukūrė, tačiau gamtoje užfiksuoti jį yra pavykę ne kartą.

Kodėl reikia sustoti pamačius kamuolinį žaibą

Susidūrus su kamuoliniu žaibu, negalima bėgti ar atliktu kitus staigius judesius, kadangi tai judina orą, kas gali išprovokuoti sprogimą arba oro srovė gali pritraukti žaibą dar arčiau jūsų. Taigi reikia tiesiog sustoti arba lėtai pasitraukti už kokios nors priedangos (medžio, pastato ir panašiai), užsidengus rankomis veidą.

Jeigu žaibas reaguoja į jūsų judesius, atsigulkite ant žemės ir užsidenkite rankomis kaklą bei galvą.

Patalpoje reikia atsitraukti į gretimą patalpą ir atsigulti ant grindų, po lova ar stalu. Paprastai po 15–20 minučių žaibas išnyksta arba sprogsta.

VIDEO: Kaip apsisaugoti nuo žaibo?

Ką daryti, kai žaibas užklumpa ežere

Žaibuojant labai pavojinga maudytis. Neseniai Lietuvoje įvyko nelaimingas atsitikimas, kai vandens telkinyje buvo rasti dviejų suaugusių žmonių kūnai, o ant kranto jų laukė mažas vaikas. Įtariama, kad žmones nutrenkė žaibas.

Vanduo yra puikus laidininkas, todėl žaibuojant nepatartina būti arti vandens telkinio, negalima liesti vandens. Pavojingas netgi prakaitas, todėl suprakaitavus geriau nusirengti šlapius drabužius ir apsivalyti.

Jei esate valtyje ir neturite galimybės staigiai išlipti, išmeskite inkarą – kad ir prie virvės pritvirtintą akmenį. Jis taps žaibolaidžiu. Jei netoliese yra tiltas, geriausia slėptis po juo. Žaibuojant negalima rankose laikyti meškerės.

Ar saugu likti automobilyje

Pasak specialistų, nuo žaibo patikimai apsaugo ir automobilis, tik patartina sustoti, išjungti variklį, reikia įtraukti anteną, užsidaryti langus ir nesiliesti prie jo metalinių konstrukcijų. Tik nesirinkite sustojimo vietos po medžiais ar elektros laidais.

Beje, vis dėlto pasitaiko atvejų, kai žaibas trenkia ir į automobilį. Tokių incidentų būta ir Lietuvoje. Tiesa, žmonės nė vienu atveju nenukentėjo. Todėl ugniagesiai gelbėtojai pataria tokiais atvejais tiesiog neišsigąsti. Blogiausiu atveju bus sugadintas automobilis – žaibas iš rikiuotės išves jo elektroniką.

Žiniasklaidoje yra aprašytas atvejis, kaip žaibas trenkė į automobilio stogą kelyje Klaipėda–Palanga. Vairuotojas išgirdo didžiulį trenksmą ir smūgį į stogą, kad net, regis, automobilis pašoko nuo kelio. Variklis neužgeso, tačiau kompiuteris ėmė rodyti klaidas ir perspėjimus. Vėliau neveikė kai kurie elektriniai prietaisai. Kitu atveju kelyje Kaunas–Klaipėda žaibas taikiniu pasirinko lengvojo automobilio anteną. Iš jos liko tik šipuliai, o automobilyje dingo elektra.

Tai dar kartą įrodo, kad žaibas dažniau trenkia į judančius objektus. Tačiau sėdėti automobilio viduje sustojus kelkraštyje – gana saugu.

Savaime suprantama, kad nepatartina naudotis jokiais elektros prietaisais, taip pat ir radijo imtuvu, kalbėti mobiliuoju telefonu. Vėlgi užfiksuotas ne vienas atveji, kai žaibas nutrenkia kalbančius telefonu žmones, nors tiesioginis ryšys tarp mobiliojo telefono ir rizikos būti nutrenktam žaibo iki galo neįrodytas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis