Netikėtas atradimas
Istoriją veikiausiai reikėtų pradėti nuo Antrojo pasaulinio karo įkarščio. Kai anglų lakūnai gynė savo tėvynės dangų nuo vokiečių karinių oro pajėgų. Iš organinio stiklo pagaminti naikintuvų langai neapsaugodavo lakūnų nuo kulkų – langai subyrėdavo tiesiog į šipulius. O mažos organinio stiklo nuotrupos išgyvenusių karo lakūnų akyse išlikdavo kaip žygius liudijantis prisiminimas.
Tik vėliau tyrimus pradėję medikai išsiaiškino, kad į karių akis patekę svetimkūniai lakūnų akyse nesukelia jokių infekcijų. Dar įdomiau – pastebėta, kad mažos stiklo šukelės ne tik neturi neigiamo poveikio, bet ir nepriekaištingai prigyja prie akies obuolio.
Geniali įžvalga
Mintis pritaikyti naujas žinias žmonių regos sutrikimams gydyti kilo garsiam anglų oftalmologui, chirurgui Haroldui Ridley. Tada net pats medikas veikiausiai nenutuokė, kad artėja prie vieno svarbiausių šios srities atradimų, nuo aklumo išgelbėsiančio milijonus žmonių.
Tai buvo pirmieji žingsniai kataraktos – tuo metu laikytos neišgydoma – įveikimui.
Katarakta tai liga, kuria sergančių žmonių akių lęšiukas ilgainiui netenka skaidrumo, formuojasi dariniai, kurie trukdo gerai matyti. Laikui bėgant liga progresuoja, akies lęšiukas „užsiteršia“ vis labiau, o žmogus tampa kone aklas.
Taigi – įvertinęs, kad organinio stiklo svetimkūnis puikiai prigyja prie akies obuolio, Haroldas Ridley darė prielaidą, kad skaidrumo netekusį akies lęšiuką galima būtų pakeisti dirbtiniu. Iš pažiūros paprasta mediko įžvalga tapo tikru perversmu oftolmologijos srityje.
Lemiamas žingsnis
Pirmojo dirbtinio akies lęšiuko gamybos bandymai buvo pradėti anglų kompanijos „Rayner“, gaminusios akių chirurgijai reikalingus instrumentus, bazėje. O 1949-ųjų lapkričio 29-ąją Haroldas Ridley žengė lemiamą žingsnį – 45-erių metų pacientui pašalino kataraktą ir implantavo iš polimetilmetakrilato pagamintą dirbtinį lęšiuką.
Didžioji Britanija tapo pirmąją šalimi, kurioje buvo atlikta dirbtinio lęšiuko implantavimo operacija, ir iki šiol šioje srityje šalis išlaiko lyderės poziciją. Dabar žmonės visame pasaulyje gali džiaugtis kataraktos pašalinimu ir įprastos regos susigrąžinimu. Haroldą Ridley už tokį svarbų medicinos srities atradimą karalienė Elžbieta II įšventino į riterius.
Dirbtinis lęšiukas šiandien
Kas apskritai yra dirbtinis lęšiukas šiais laikais? Tai – biologinis lęšis, kuris padeda šviesai nusigauti iki akių tinklainės ir fokusuoti įvairiais atstumais nutolusius daiktus. Būtina pabrėžti, kad dirbtinis lęšiukas turi ir apsauginę funkciją – apsaugo akį nuo į mikroorganizmų, galinčių sukelti infekcijas.
Britų kompanija „Rayner“ išlieka didžiausia ir svarbiausia šios srities žaidėja pasaulyje, jos parduodami dirbtiniai lęšiai gaminami tik Didžiojoje Britanijoje ir niekur kitur. Pastarųjų unikalumas tas, kad jų sudėtyje yra net 26 proc. vandens, tai leidžia dirbtiniam lęšiukui maksimaliai priglusti prie akies. Šiais laikais dirbtiniai lęšiukai gaminami tik iš biologiškai suderinamų medžiagų, dažniausiai tai būna akrilas, hidrogelis arba silikonas.
Dar vienas žingsnis į priekį
Kataraktos operacijos šiais laikais iš tiesų labai populiarios. Medicina pažengusi taip smarkiai, kad chirurgai kataraktą pašalina vos per 5–7 minutes, negana to – dirbtinį lęšiuką kiekvienam pacientui parenka individualiai.
Būtina paminėti, kad anksčiau po kataraktos operacijų visiškai atsisveikinti su akiniais pacientams vis dėlto nepavykdavo. Tai paaiškinti paprasta, mat implantuojami dirbtiniai lęšiukai galėdavo atlikti tik vieną funkciją – pataisyti regėjimą tik iš arti arba tik į tolį. Jei pacientas pasirinkdavo gerai matyti į tolį, skaitymui akinių jam dar prireikdavo. Nusprendęs puikiai matyti iš arti, turėdavo nusiteikti, kad akinius teks užsidėti norint įžiūrėti, kas dedasi tolėliau. Aišku žmonėms, iš kurių katarakta atimdavo pasaulį, net toks kompromisas būdavo stebuklas.
Regėjimo problemos, kurios sprendžiamos, akies lęšiuką keičiant dirbtiniu lęšiu: katarakta, presbiopija.
Vis dėlto, XX a. į oftolmologijos sritį atnešė dar vieną itin svarbią pažangą – multifunkcinius lęšius. Pastarosios po kataraktos operacijos pacientams užtikrina puikų regėjimą tiek žiūrint iš arti, tiek į tolį. Viena žinomiausių šių multifunkcinių lęšių gamintojų – minėtoji anglų kompanija „Rayner“, su kuria bendradarbiauja Lietuvoje įsikūrusi klinika „Naujas regėjimas“.
Pastarosios vadovas Olegas Kovriguine tikino besidžiaugiantis tuo, kad gali savo klientams pasiūlyti pažangiausias oftolmologijos pasaulio technologijas ir sprendimus. „Naudodami multifokalinius lęšius neverčiame žmogaus pasirinkti – geriau nori matyti arti ar toli esančius objektus, atkuriame jam regėjimą visapusiškai. Šie lęšiai turi neįtikėtina optinį našumą, leidžiantį vienu metu atkurti tiek toli, tiek arti esančius vaizdus“, – komentavo Vilniuje įsikūrusios regos klinikos direktorius. Iki šiol didžiausias šių lęšių trūkumas buvo jų kaina, tačiau nuo šių metų liepos 12 d. kompanija RAYNER Lietuvoje įsikūrusios klinikos „Naujas regėjimas“ pacientams jas sumažino per pusę, o visiems apsidraudusiems privalomuoju sveikatos draudimu klinika siūlo dar ir dvigubai mažesnius kataraktos bei lęšiuko keitimo, esant presbiopijai, operacijos įkainius.
Šiuolaikiniai dirbtiniai lęšiai – tai puikus optinis instrumentas, atliekantis keletą funkcijų:
1. juose yra ultravioletinių spindulių filtras, kuris apsaugo akies tinklainę nuo spinduliavimo. Tai ypač svarbu vyresniems pacientams;
2. puikiam matymui tamsoje sukurti intraokuliniai asferiniai lęšiai, padedantys išvengti šviesos aureolių, blyksnių;
3. astigmatizmui gydyti naudojami toriniai, koreguojamieji lęšiai.
Daugiau informacijos internete www.eyes.lt.
