Pasak specialistės, erkės pavojingos tuo, kad savo kūne gali turėti infekcinių ligų sukėlėjus, t. y. virusus ir bakterijas. Dvi pagrindinės ligos, kuriomis žmones Lietuvoje gali užkrėsti erkės, yra Laimo liga ir erkinis encefalitas.
Erkinis encefalitas – tai nervų sistemos uždegimas. Jis pažeidžia smegenų dangalus arba pačias smegenis ir sukelia meningitą arba encefalitą.
A.Mickienės teigimu, apsauginiai purškalai nuo erkių ir uodų yra nespecifinė apsisaugojimo priemonė. „Tai yra geriau negu nieko, jie padeda išvengti erkių įsisiurbimo“, – sako medikė. Tačiau ne visi jie veikia pakankamai ilgai ir ne visus galima purkšti tiesiai ant odos .
„Pati efektyviausia apsaugos priemonė yra skiepai. Skiepytis galima visus metus, geriausia tai daryti žiemą, kol erkių aktyvumas dar nėra prasidėjęs“, – tvirtina Kauno klinikų Infekcinių ligų klinikos vadovė.
Visoje Lietuvos teritorijoje yra randamos erkinio encefalito užkrėstos erkės, todėl saugu nėra jokioje Lietuvos vietoje.
Tam, kad susidarytų apsauginis imunitetas prieš erkinį encefalitą vienam sezonui, reikalingos dvi vakcinos dozės. Suleidžiama viena vakcinos dozė, po dviejų savaičių – antra. Praėjus dviem savaitėms po antrosios dozės įskiepijimo, žmogus yra saugus vieną sezoną. „Jis gali būti miške nebijodamas erkių įsisiurbimo. Už pusės metų, 6-12 mėn. laikotarpyje, reikia įskiepyti dar vieną vakcinos dozę ir tada žmogus yra saugus trejus metus“, – sako A.Mickienė.
Jos teigimu, vakcina nuo erkinio encefalito naudojama apie 40 metų ir yra saugi bei efektyvi.
„Austrijoje gyventojai skiepijasi jau daugybę metų, 90 proc. austrų yra pasiskiepiję. Anksčiau sergamumas ten buvo toks pat didelis kaip Lietuvoje, o dabar registruojami tik pavieniai erkinio encefalito atvejai“, – kalba medicinos specialistė.
Visoje Lietuvos teritorijoje yra randamos erkinio encefalito užkrėstos erkės, todėl saugu nėra jokioje Lietuvos vietoje. Tačiau labiausiai ši liga paplitusi vidurio Lietuvos rajonuose: Kaune, Jonavoje, Kėdainiuose, Radviliškyje, Šiauliuose, Panevėžyje, Kazlų Rūdoje.
„Žmonėms, kurie gyvena šioje teritorijoje, bei tiems, kurie mėgsta dažniau būti gamtoje, turintiems kaimo sodybas, kolektyvinius sodus, rekomenduojama būtinai pasiskiepyti“, – siūlo A.Mickienė. Infekuotos erkės randamos ir miesto parkuose.
Pasak A.Mickienės, erkinis encefalitas labiau yra suaugusiųjų žmonių problema, vaikai sudaro tik apie 20 proc. visų sergančiųjų. Vyresnio amžiaus žmonės, ypač virš 40 metų, serga sunkesnėmis šios ligos formomis. Kuo vyresnis žmogus, tuo didesnė tikimybė sunkiau sirgti ir turėti ilgalaikes ligos pasekmes.
Vaikus erkės apkandžioja taip pat dažnai kaip ir suaugusius, tačiau, niekas nežino kodėl, vaikai dažniau linkę persirgti lengvesnėmis ligos formomis. Jie serga rečiau, lengviau ir patiria menkesnes pasekmes. Tačiau šia liga susirgti gali ir vaikai, literatūroje aprašyti netgi naujagimių erkinio encefalito atvejai.
Ši liga yra sukeliama viruso, ir nėra vaistų, kurie galėtų paveikti tą virusą. Gydymas iš tikrųjų tik palengvina simptomus, kol žmogus pasveiksta pats.
„Pirmieji ligos simptomai panašūs į gripą. Žmogus karščiuoja, pradeda skaudėti raumenis, sąnarius. Tai tęsiasi 5–6 dienas. Savijauta pagerėja, nukrenta temperatūra. Žmogus tarsi pasveiksta“, – pasakoja gydytoja.
Tačiau maždaug po 10 dienų žmogus vėl ima karščiuoti. Antrą kartą sukarščiavus, žmogui pasireiškia smegenų neurologinių pažeidimų simptomai: pradeda skaudėti galvą, pradeda svaigti galva, atsiranda pykinimas, vėmimas. Tuomet būtina kreiptis į gydytoją, nurodo specialistė.
„Ši liga yra sukeliama viruso, ir nėra vaistų, kurie galėtų paveikti tą virusą. Gydymas iš tikrųjų tik palengvina simptomus, kol žmogus pasveiksta pats“, – teigia LSMU Kauno klinikų Infekcinių ligų klinikos vadovė.
Anot pašnekovės, pamačius jau įsisiurbusią erkę, ją reiktų ištraukti staigiu judesiu, o įkandimo vietą dezinfekuoti. Jei pašalinus erkę, liko jos galvutė, nerimauti nereikia, visi ligų sukėlėjai būna erkės kūne, o jos galvutę galima laikyti rakštimi, kuri per kelias dienas turėtų pasišalinti pati.
