Dažnėja nedidelių negalavimų
Pastarąjį faktą portalui 15min.lt atskleidė LSMUL Kauno klinikų Ryšių su visuomene skyriaus vadovė Milda Dambrauskienė. Nors pokalbis vyko apie pirmąsias karščio aukas, moteris užsiminė ir apie šį keistą reiškinį.
Personalas atkreipė dėmesį, kad padaugėjo atvejų, kai šunys sukandžioja vaikus. Nežinau, ar karščiai tam turi didelės įtakos, ar tai tik sutapimas.
„Vaikų priėmimo skyriuje personalas atkreipė dėmesį, kad padaugėjo atvejų, kai šunys sukandžioja vaikus. Nežinau, ar karščiai tam turi didelės įtakos, ar tai tik sutapimas“, – stebėjosi moteris.
M.Dambrauskienė minėjo ir tai, kad pastaruoju metu padaugėjo besikreipiančiųjų suaugusiųjų dėl lėtinių ligų, kurioms tiesioginės įtakos turi karštis. Pacientai skundžiasi silpnumu, alpimu.
Trečiadienį buvo pastebėta, kad padaugėjo ir kraujavimo iš nosies atvejų. Kylant oro temperatūrai, kai kurių žmonių kraujospūdis padidėja ir gali trūkti nosies kraujagyslė. Taip pat nuo karščio gali plėstis kraujagyslės, padidėja jų pralaidumas ir dėl to daugėja sunegalavusiųjų.
„Žmonėms dėl karščio trūksta skysčių, nes daugiau prakaituoja, daugiau netenka elektrolitų ir kartais atsiranda tokių netipinių nusiskundimų, – teigė Kauno klinikų darbuotoja. – Taigi reikia daugiau gerti skysčių, o jeigu esama ar ypač dirbama lauke, reikia dažniau daryti pertraukas, pabūti pavėsyje arba susiplanuoti darbus taip, kad viską nudirbti būtų galima ne karščiausiu paros metu.“
M.Dambrauskienė pasakojo, kad į karščius atsižvelgiama ir organizuojant kraujo donorų akcijas. Nors ir toliau po visą Lietuvą važinėjama ir ieškoma neatlygintinų kraujo donorų, dabar kruopščiai tiriama savanorių sveikata, o po kraujo paėmimo procedūros rūpinamasi, kad donoras gautų pakankamą kiekį skysčių ir būtų vėsioje patalpoje.
Kas kaltas?
Lietuvos kinologų draugijos viešųjų ryšių atstovė Aurelija Staskevičienė teigė neturinti dabartinės statistikos apie apkandžiotus ar kitaip šunų sužalotus vaikus.
„Galbūt yra štai kaip: vasara – atostogų metas, vaikai ištisai būna lauke, daug dažniau būna vieni ir susiduria su šunimis. Šeimininkai vasarą taip pat labiau atsipalaiduoja, ne visada tinkamai prižiūri savo šunis, pamiršta apie atsakomybę.
Dėl karščio gyvūnas gali būti šiek tiek dirglesnis, nors paprastai tokiu atveju jis darosi vangus, mieguistas, ieško pavėsio, šalto vandens ir pan. Žaidimų su judriais vaikais jis kaip tik vengia, nes tam paprasčiausiai stokoja energijos ir noro. Jis nori tik ramybės. Tačiau jei vaikai įkyriai prie jo lenda ar netyčia, o kartais ir tyčia, skriaudžia, šuo gali gintis. Beveik visada šuns kandimas – jo gynybinė reakcija“, – įvairias padažnėjusių įkandimų galimybes apsvarstė A.Staskevičienė.
Jos teigimu, per karščius kinologai rekomenduoja nevarginti ne tik savęs, bet ir šunų, jų nedresuoti. Rekomenduojama laikyti augintinius vėsioje vietoje ir nepaleisti bastytis po laukus, nes karštyje jie greitai nuvargs.
