Nerimas
Priežastys ir simptomai
Nerimas yra susirūpinimo, dirglumo jausmas, sumišęs su baime, kurį gali sukelti daugybė stresinių kasdienių situacijų, pvz., problemos darbe, nesutarimai šeimoje, su draugais, įvairūs iššūkiai ir pan.
„Visi nerimaujame. Nerimas yra normalus dalykas“, – Zocdoc.com sako šeimos gydytojas dr. Tochi Iroku-Malizė, Amerikos šeimos gydytojų akademijos prezidentas.
Nerimas gali būti net naudingas, nes verčia mus atkreipti dėmesį į pavojingas situacijas, taip priversdamas kūną reaguoti ir apsisaugoti. Kylant nerimui pagreitėja pulsas, gali spazmuoti pilvą, tačiau tai netrukdo nuosekliai ir sėkmingai tęsti kasdienę veiklą.
Žmonės, kurie retkarčiais jaudinasi dėl kai kurių situacijų ar įvykių, patiria nerimą, ir tai normalu. Vis dėlto, jei jus nuolat lydi baimės jausmas, jums gali būti nerimo sutrikimas, kuris yra kelių tipų, pavyzdžiui, asmenys, sergantys generalizuotu nerimo sutrikimu, gali jaustis nuolat irzlūs, juos kankina nemiga ir pan.
Gydymas
Jei jums nerimą retkarčiais sukelia kai kurios gyvenimo situacijos ar įvykiai, tokie metodai kaip gilus kvėpavimas, akupunktūra, meditacija ar joga gali labai padėti.
Žmonėms, turintiems sunkesnį nerimą ar nerimo sutrikimą, gydytojai dažnai rekomenduoja psichoterapiją, pavyzdžiui, kognityvinę elgesio terapiją, kuri gali išmokyti kitaip reaguoti į stresines situacijas. Tačiau gali būti paskirtas ir medikamentinis nerimo sutrikimo gydymo būdas.
Panikos priepuolis
Priežastys ir simptomai
Skirtingai nuo nerimo, panikos priepuoliai yra staigūs intensyvios baimės epizodai, lydimi fizinių reakcijų, kai iš tiesų nėra jokios realios grėsmės. Panikos priepuolis paprastai ištinka be jokio įspėjimo. Jį patyręs žmogus gali jaustis taip, lyg jį ištiko širdies smūgis, gali būti jausmas, jog tuoj mirsi.
„Žmogų apima paralyžiuojanti baimė ir fizinė tos baimės išraiška. Tarsi sukausto visą kūną, tačiau po kurio laiko priepuolis baigiasi“, – sako šeimos gydytojas dr. T.Iroku-Malizė.
Panikos atakos dažnai neturi aiškios priežasties, kurią galėtumėte tiksliai nustatyti. Tačiau kartais žmonėms, kurių gyvenimas kupinas streso ir įtampos, pasiekus tam tikrą streso ribą, gali kilti toks priepuolis.
Panikos priepuolis dažnai imituoja tikrus medicininių problemų simptomus, tokius kaip:
-
greitas širdies plakimas,
-
dusulys,
-
gausus prakaitavimas,
-
krūtinės skausmas,
-
nuovargis,
-
skrandžio sutrikimas
-
galvos skausmas, kuris gali trukti ir kelias minutes, ir valandas.
Panikos atakos dažnai neturi aiškios priežasties, kurią galėtumėte tiksliai nustatyti.
Kai kurie žmonės patiria tik vieną panikos priepuolį per gyvenimą, tačiau dažnas, patyręs vieną tokį priepuolį, nerimauja, jog ateis ir kitas. Pasak dr. T.Iroku-Malizės, „tai užburtas ratas, kuris tęsiasi ir tęsiasi“.
Diagnozė
Jei manote, kad patyrėte vieną ar kelis panikos priepuolius, kreipkitės į gydytoją. „Neturėtumėte jausti gėdos dėl to, ką patyrėte. Pasikalbėkite su savo gydytoju, net jei jus ištiko tik vienas priepuolis“, – patarė šeimos gydytojas.
Kai gydytoja dr. Neda Gould, Johnso Hopkinso Mindfulness programos direktorė, susitinka su savo pacientais, patyrusiais panikos priepuolius, ji pirmiausia pasiūlo atlikti fizinę apžiūrą ir, jei reikia, laboratorinius tyrimus, kad įsitikintų, jog tikrai žmogui nėra rimtų medicininių problemų. Pavyzdžiui, jei kas nors skundžiasi epizodais, kuriuos lydi krūtinės skausmas, ji nori atmesti nediagnozuotą širdies problemą.
Pasak gydytojos, jei panikos priepuoliai negydomi, jie gali sukelti rimtą fobiją: pernelyg neracionalią situacijos ar vietos baimę, kurios bet kokia kaina vengiate. Tai gali būti pagrindinis panikos sutrikimo požymis.
Gydymas
Konsultavimas ir vaistai yra du pagrindiniai panikos priepuolių ar panikos sutrikimo gydymo būdai.
Kognityvinė elgesio terapija moko, kaip geriau susidoroti su priepuoliais, kai jie artinasi, ir akimirksniu suprasti, kad epizodai nėra mirtini. Gydytojas gali paprašyti jūsų vesti panikos priepuolio dienoraštį, kuriame stebėtumėte savo kasdienes nuotaikas, simptomus ir situacijas, kuriose atsidūrėte.
Terapijos metu žmonės mokomi sulėtinti kvėpavimą priepuolio metu ir atpalaiduoti kūną. Poveikio terapija padeda suprasti tai, jog nors simptomai yra nemalonūs, jie nėra mirtini. Tarkime, panikos priepuolio metu jūs bijote apsvaigti, tad terapeutas gali jus pasukti kėdėje, kad galėtumėte saugiai apsvaigti.
„Jei įsipareigojate rimtai gydytis, tai yra visiškai išgydoma diagnozė“, – teigia gydytoja dr. N.Gould ir priduria, jog kai kurie žmonės gali būti atsparūs terapijai, tad jiems kaip viena iš pagalbos priemonių gali būti skirti antidepresantai arba vaistai nuo nerimo. „Kartais vaistai netgi gali padėti žmogui tapti imlesniam šiai terapijai“, – tikina dr. N.Gould.
