„Apskaičiuota, kad geriausiu atveju pusė pacientų yra patenkinti migrenos koregavimu ir valdymu, o kita pusė gali sirgti labai sunkiai valdoma liga“, – neslepia medikė.
– Statistiniais duomenimis, pasaulyje apie 15 proc. suaugusiųjų ir 5–12 proc. vaikų kenčia nuo migrenos. Moterys nuo migrenos kenčia 2–3 kartus dažniau nei vyrai. Kiek kenčiančių nuo šios ligos yra Lietuvoje?
– Tuos skaičius tikrai galima padidinti. Turime duomenis, kuriuos surinko Kauno medikai, bendradarbiaudami projekte su kitomis Europos šalimis. Oficiali statistika tokia: Kauno mieste ir rajone buvo apklausta tūkstantis gyventojų ir paaiškėjo, kad daugiau kaip 500 žmonių serga migrena, bent vieną priepuolį per metus patiria 20 proc. Vyrai migrena serga tris kartus rečiau nei moterys. Lietuvoje vaikų statistikos neturime.
Apytiksliai šia liga serga 20 proc. moterų ir 7–8 proc. vyrų. Jie per metus patiria bent vieną priepuolį, tačiau vienas priepuolis nėra taip baisu – maždaug pusė pacientų, kurie serga migrena, priepuolius patiria kartą per savaitę. Apie 10 proc. pacientų priepuolius, stipresnius ar silpnesnius, patiria beveik kasdien.
– Ar vienas priepuolis gali būti rimtas signalas?
– Pati migrena diagnozuojama, kai būna bent penki priepuoliai per metus. Negalima vieno priepuolio pavadinti rimtu signalu, bet, jeigu jis vargina, dažnai kartojasi, žinoma, reikia specifinės pagalbos, nes tai labai stiprus skausmas.
– Kaip atskirti migreną nuo paprasto galvos skausmo?
– Migreninis galvos skausmas nuo skausmo, priskiriamo pirminiams galvos skausmams, atskiriamas pagal skausmo charakteristikas. Pacientui užduodami specifiniai klausimai. Pirma – ar tai priepuoliais pasireiškianti liga. Antra – ar priepuolio metu žmogus nori gulėti, negali atlikti kasdienės veiklos, ar jį erzina garsas, šviesa, jaučiamas pykinimas, vemiama. Iš esmės yra trys klausimai ir diagnozė nustatoma 90 proc. tikslumu.
– Kokia skausmų trukmė?
– Skausmų trukmė ilga ir vidutinė – 1–2 paros. Vaikams priepuoliai būna trumpesni. Suaugusioms moterims, ypač per menstruacijas, skausmas gali trukti tris paras ir daugiau.
– Pirmą kartą migrenos pobūdžio galvos skausmą aprašė Sigmundas Freudas. Daugelis vis dar mano, kad migrena susijusi su psichologinėmis problemomis, tačiau mokslininkai dabar įvardija kitas priežastis.
– S.Freudas tikrai nebuvo pirmasis. Mes viską kildiname nuo Hipokrato. Tai labai seniai aprašytas galvos skausmas. Senasis jo pavadinimas – hemikranija. Tai reiškia, kad skauda pusę galvos. Iš tikrųjų tai yra tipinis neurologinis neurobiologinis susirgimas, nerimas gali padažninti priepuolius. Jei pacientas priepuolius patiria dažnai, vadinasi, jis turi tam tikros nervų sistemos dalies veiklos sutrikimų, o ta dalis atsakinga ir už nerimą, depresiją. Šie žmonės tiesiog dažniau serga abiem ligomis, todėl kartais supainiojama ir sakoma – tu turi psichiatrinių problemų, todėl sergi migrena. Taip nėra. Tai tipinė neurologinė liga.
– Kaip sakėte, nors dažniau serga moterys, bet iš tiesų serga visi, net vaikai. Ar ši liga išgydoma?
– Deja, galimybių išgydyti šiuo metu tikrai neturime. Kaip matote, serga net vaikai, o sergančių suaugusiųjų amžius dažniausiai yra tas vaisingas, darbingasis amžius. Taigi migrena turi tam tikrų dėsningumų. Beje, daliai pacientų ji tiesiog išnyksta jiems suaugus arba senstant.
Ligą valdyti, retinti ir palengvinti priepuolius mes stengiamės vaistais arba koreguodami gyvenimo būdą. [...] Apskaičiuota, kad geriausiu atveju pusė pacientų yra patenkinti migrenos koregavimu ir valdymu, o kita pusė pacientų gali sirgti labai sunkiai valdoma liga.
– Medicina žengia tolyn, ar kada nors ši liga bus išgydoma?
– Sunku pasakyti, bet, kai dalyvauju tarptautinėse konferencijose, pastebiu, kad migrenos gydymas atrodo labai moderniai. Yra įvairių sintetinių antikūnių, lašinamų į veną. Tyrimai atliekami kartą per mėnesį. Taikomos įvairios neurostimuliacinės technikos, kabinami įvairūs aparatai, implantuojami elektrodai. Bet šiuo metu pagrindinis gydymas yra medikamentinis – tabletėmis.
– Nemažai žmonių sako, kad per priepuolius būna visiškai nedarbingi. Kaip sutvarkyta sistema – ar, sirgdamas migrena, gali gauti nedarbingumo pažymėjimą, ar tiesiog turi kamuotis?
– Lietuvos sistemoje tai didžiulė problema. Yra terminas prezenteizmas, vartojamas tada, kai žmogus ateina į darbą, bet dirba sunkiai. Kitas terminas – absenteizmas, kai žmogaus nėra darbe. Lietuviškas variantas yra prezenteizmas: žmogus sėdi darbe, sunkiai dirba ir neturi jokios galimybės nebūti darbe. Tačiau dabar jau ir šeimos gydytojai tokiais atvejais dažniau linkę išduoti nedarbingumo pažymėjimą.
– Ką daryti ir kur kreiptis žmonėms, kurie patiria stiprius galvos skausmus?
– Pagrindiniai gydytojai neabejotinai yra šeimos gydytojai, kuriems mes rengiame nemažai mokymų. Jei migreną pacientas patirs kartą per savaitę, šeimos gydytojas jį tikrai siųs pas neurologą. Tada neurologas bus pagrindinis migrenos valdytojas.
– Statistiniais duomenimis, pasaulyje apie 15 proc. suaugusiųjų ir 5–12 proc. vaikų kenčia nuo migrenos. Moterys nuo migrenos kenčia 2–3 kartus dažniau nei vyrai. Kiek kenčiančių nuo šios ligos yra Lietuvoje?
– Tuos skaičius tikrai galima padidinti. Turime duomenis, kuriuos surinko Kauno medikai, bendradarbiaudami projekte su kitomis Europos šalimis. Oficiali statistika tokia: Kauno mieste ir rajone buvo apklausta tūkstantis gyventojų ir paaiškėjo, kad daugiau kaip 500 žmonių serga migrena, bent vieną priepuolį per metus patiria 20 proc. Vyrai migrena serga tris kartus rečiau nei moterys. Lietuvoje vaikų statistikos neturime.
Apytiksliai šia liga serga 20 proc. moterų ir 7–8 proc. vyrų. Jie per metus patiria bent vieną priepuolį, tačiau vienas priepuolis nėra taip baisu – maždaug pusė pacientų, kurie serga migrena, priepuolius patiria kartą per savaitę. Apie 10 proc. pacientų priepuolius, stipresnius ar silpnesnius, patiria beveik kasdien.
– Ar vienas priepuolis gali būti rimtas signalas?
– Pati migrena diagnozuojama, kai būna bent penki priepuoliai per metus. Negalima vieno priepuolio pavadinti rimtu signalu, bet, jeigu jis vargina, dažnai kartojasi, žinoma, reikia specifinės pagalbos, nes tai labai stiprus skausmas.
– Kaip atskirti migreną nuo paprasto galvos skausmo?
– Migreninis galvos skausmas nuo skausmo, priskiriamo pirminiams galvos skausmams, atskiriamas pagal skausmo charakteristikas. Pacientui užduodami specifiniai klausimai. Pirma – ar tai priepuoliais pasireiškianti liga. Antra – ar priepuolio metu žmogus nori gulėti, negali atlikti kasdienės veiklos, ar jį erzina garsas, šviesa, jaučiamas pykinimas, vemiama. Iš esmės yra trys klausimai ir diagnozė nustatoma 90 proc. tikslumu.
– Kokia skausmų trukmė?
– Skausmų trukmė ilga ir vidutinė – 1–2 paros. Vaikams priepuoliai būna trumpesni. Suaugusioms moterims, ypač per menstruacijas, skausmas gali trukti tris paras ir daugiau.
– Pirmą kartą migrenos pobūdžio galvos skausmą aprašė Sigmundas Freudas. Daugelis vis dar mano, kad migrena susijusi su psichologinėmis problemomis, tačiau mokslininkai dabar įvardija kitas priežastis.
– S. Freudas tikrai nebuvo pirmasis. Mes viską kildiname nuo Hipokrato. Tai labai seniai aprašytas galvos skausmas. Senasis jo pavadinimas – hemikranija. Tai reiškia, kad skauda pusę galvos. Iš tikrųjų tai yra tipinis neurologinis neurobiologinis susirgimas, nerimas gali padažninti priepuolius. Jei pacientas priepuolius patiria dažnai, vadinasi, jis turi tam tikros nervų sistemos dalies veiklos sutrikimų, o ta dalis atsakinga ir už nerimą, depresiją. Šie žmonės tiesiog dažniau serga abiem ligomis, todėl kartais supainiojama ir sakoma – tu turi psichiatrinių problemų, todėl sergi migrena. Taip nėra. Tai tipinė neurologinė liga.
– Kaip sakėte, nors dažniau serga moterys, bet iš tiesų serga visi, net vaikai. Ar ši liga išgydoma?
– Deja, galimybių išgydyti šiuo metu tikrai neturime. Kaip matote, serga net vaikai, o sergančių suaugusiųjų amžius dažniausiai yra tas vaisingas, darbingasis amžius. Taigi migrena turi tam tikrų dėsningumų. Beje, daliai pacientų ji tiesiog išnyksta jiems suaugus arba senstant.
Ligą valdyti, retinti ir palengvinti priepuolius mes stengiamės vaistais arba koreguodami gyvenimo būdą. [...] Apskaičiuota, kad geriausiu atveju pusė pacientų yra patenkinti migrenos koregavimu ir valdymu, o kita pusė pacientų gali sirgti labai sunkiai valdoma liga.
– Medicina žengia tolyn, ar kada nors ši liga bus išgydoma?
– Sunku pasakyti, bet, kai dalyvauju tarptautinėse konferencijose, pastebiu, kad migrenos gydymas atrodo labai moderniai. Yra įvairių sintetinių antikūnių, lašinamų į veną. Tyrimai atliekami kartą per mėnesį. Taikomos įvairios neurostimuliacinės technikos, kabinami įvairūs aparatai, implantuojami elektrodai. Bet šiuo metu pagrindinis gydymas yra medikamentinis – tabletėmis.
– Nemažai žmonių sako, kad per priepuolius būna visiškai nedarbingi. Kaip sutvarkyta sistema – ar, sirgdamas migrena, gali gauti nedarbingumo pažymėjimą, ar tiesiog turi kamuotis?
– Lietuvos sistemoje tai didžiulė problema. Yra terminas prezenteizmas, vartojamas tada, kai žmogus ateina į darbą, bet dirba sunkiai. Kitas terminas – absenteizmas, kai žmogaus nėra darbe. Lietuviškas variantas yra prezenteizmas: žmogus sėdi darbe, sunkiai dirba ir neturi jokios galimybės nebūti darbe. Tačiau dabar jau ir šeimos gydytojai tokiais atvejais dažniau linkę išduoti nedarbingumo pažymėjimą.
– Ką daryti ir kur kreiptis žmonėms, kurie patiria stiprius galvos skausmus?
– Pagrindiniai gydytojai neabejotinai yra šeimos gydytojai, kuriems mes rengiame nemažai mokymų. Jei migreną pacientas patirs kartą per savaitę, šeimos gydytojas jį tikrai siųs pas neurologą. Tada neurologas bus pagrindinis migrenos valdytojas.
Pasaulinė migrenos konferencija, skirta kenčiantiems nuo šios ligos, bus transliuojama internetu balandžio 15–20 d. Nemokamą bilietą galima atsisiųsti adresu https://www.migraineworldsummit.com.
