Šiuo metu daugiausiai pacientų į gydytoją kreipiasi dėl peršalimo simptomų, karščiavimo, bendro negalavimo. Dažnai minimi nugaros, galvos, sąnarių skausmai, miego sutrikimai, nuovargis ir įvairūs kiti simptomai.
Pandemijos situacijoje nebeaišku, gydytis namuose, ar iš karto kreiptis į gydytoją. Vos pajutus pirmuosius simptomus gydytoja A.Liepaitė patarė sveikatintis namuose. Jeigu per pora dienų negalavimai nepraeina ar būklė pablogėja – ženklas, kad reikia kreiptis į gydytoją.
Kaip atskirti peršalimą ir koronaviruso infekciją?
„Painiavos, kaip atskirti peršalimą ir koronavirusą, išties yra nemažai, nes koronavirusas priskiriamas kvėpavimo takų ūminėms ligoms, tad simptomai, kuriuos jaučiame susirgę kitomis ūminėmis kvėpavimo takų ligomis, sutampa“, – sakė gydytoja A.Liepaitė.
Uoslės, skonio sutrikimai būdingesni Covid-19 ligai. Dažniau pasitaiko dusulys, krūtinės skausmas, spaudimas, nepaaiškinamas nuovargis, silpnumas.
„Tačiau tai tikrai nėra specifiniai simptomai. Koronavirusas, kaip ir kitos viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, dažnai prasideda ryklės skausmu, karščiavimu, kosuliu ir kitais peršalimui taip pat būdingais simptomais“, – vardijo gydytoja A.Liepaitė, atkreipdama dėmesį, kad įsitikinimas, neva koronavirusui būdingas karščiavimas, yra klaidingas. Tikrai ne. Kūno temperatūra gali būti tik šiek tiek pakilusi ar netgi normali.
Vienintelis patikimas būdas atskirti koronavirusą nuo kitų kvėpavimo takų ligų – atlikti
. „Vos tik pajutus pirmuosius simptomus reikia registruotis ir atvykti pasidaryti testo“, – nurodė gydytoja.
Kodėl svarbu tiksliai nustatyti negalavimų priežastį
Pasak šeimos gydytojos A.Liepaitės, nustatyti tikslią negalavimo priežastį svarbu dėl gydymo taktikos parinkimo. Kuo anksčiau nustatoma tiksli diagnozė, tuo tiksliau suteikiama tinkama pagalba pacientui.
Kita priežastis – epidemiologinė situacija. Nustačius koronavirusinę infekciją, žmogus turi kuo greičiau izoliuotis ir informuoti asmenis, su kuriais kontaktavo, apie užsikrėtimą, kad jie taip pat galėtų imtis reikalingų veiksmų. Tokiu būdu stabdomas infekcijos plitimas.
Gydytojos žodžiais, tikrai labai blogai, jei žmogus jaučia ligai būdingus simptomus, bet nesiliauja eiti į darbą, bendrauti, lankytis viešose vietose. Tokioje aplinkoje labai palanku plisti pavojingam užkratui.
Dirbdama ne tik Baltijos-Amerikos klinikoje, bet ir valstybinėje poliklinikoje gydytoja A.Liepaitė susiduria su pacientais, kurie neįvertina rizikų, nesitestuoja, nesupranta, kodėl reikia laikytis nustatytos tvarkos ir netgi jai priešinasi nesilaikydami rekomendacijų susirgę.
„Mes niekada neskatiname žmonių ko nors daryti ar nedaryti tik todėl, kad reikia, tačiau bandome paaiškinti, kodėl svarbu saugoti ne tik save, bet ir aplinkinius“, – sakė 15min pašnekovė.
Klaidos, kurias darome blogai pasijutę
Dažniausiai klaida, kurią daro pacientai, A.Liepaitė priskyrė savigydą, kai pacientai be gydytojo paskyrimo pradeda vartoti receptinius vaistus ar net antibiotikus.
Susirgus reikėtų gerti kuo daugiau šiltų skysčių, skalauti ryklę, plauti nosį, vartoti pastiles nuo gerklės skausmo, naudoti purškalus į nosį, priklausomai nuo simptomų. Jeigu kyla temperatūra ir jaučiamas skausmas, galima pavartoti paracetamolio ar ibuprofeno, kuriuos gydytoja A.Liepaitė vadino pirmo pasirinkimo vaistais.
Žinoma, reikėtų likti namuose, stebėti save ir, kaip minėta, jeigu po poros dienų negerėja ar blogėja, kreiptis į gydytoją, kad nustačius diagnozę būtų paskirtas reikiamas gydymas.
Įspėjimų apie pavojingą antibiotikų vartojimą be gydytojo paskyrimo – apstu. Tačiau gydytoja A.Liepaitė pastebi, kad savigyda išlieka opia problema.
„Virusinės infekcijos nėra gydomos antibiotikais, o jeigu jie vartojami be reikalo, gali ne pagerinti, o pabloginti pacientų būklę ir apsunkinti gydytojų darbą“, – pabrėžė A.Liepaitė.
Ką sužinome iš kraujo tyrimų ir kada jie – būtini?
Gydytojui parenkant gydymo taktiką, svarbu išsiaiškinti, kas sukėlė kvėpavimo takų ligą – virusai ar bakterijos. Tam pasitarnauja kraujo tyrimai.
„Jie mums padeda įvertinti ir kaip smarkiai išplitęs uždegimas. Pacientui pasveikus kraujo tyrimai duoda žinoti apie liekamuosius reiškinius, ar neatsirado naujų pažeidimų“, – vardijo A.Liepaitė.
Kaip pabrėžė šeimos gydytoja, svarbūs ne tik kraujo, bet ir instrumentiniai tyrimai. Pavyzdžiui, koronaviruso pandemijos metu ypač išryškėjo radiologinio krūtinės ląstos tyrimo, deguonies kiekio kraujyje tyrimų svarba. Pastarąjį tyrimą kiekvienas pacientas gali pasidaryti ir namuose, tik reikia turėti specialų aparatą – pulsoksimetrą, kuris dedamas ant piršto ir parodo, koks yra deguonies kiekis kraujyje bei širdies susitraukimų dažnis. Sergant Covid-19 liga šis rodiklis ypač svarbus tiek prognozuojant ligos eigą, tiek sprendžiant, kokią gydymo taktiką rinktis.
Kada ir kokius tyrimus atlikti priklauso ne nuo paciento noro. Parinkti juos – gydytojo atsakomybė. Kaip sakė A.Liepaitė, kai kuriais atvejais būtini skubūs tyrimai, kitais atvejais jų gali net nereikėti arba juos pravartu atlikti vėliau, pasibaigus ūminiam ligos periodui.
Ko svarbu nepražiūrėti persirgus Covid-19
Specifinių būtinų tyrimų persirgus Covid-19 liga nėra, tačiau tam tikri tyrimai skiriami atsižvelgiant į paciento savijautą, nusiskundimus ar siekiant įsitikinti, kad tikrai viskas gerai.
Pasak Baltijos-Amerikos klinikos šeimos gydytojos, po ligos naudinga atlikti bendrą kraujo tyrimą, elektrolitų, geležies, vitamino D, kepenų fermentų tyrimus, taip pat reikėtų pasižiūrėti, kada pacientui buvo atlikti profilaktiniai tyrimai, tokie kaip cholesterolio, gliukozės.
„Covid-19 liga gali paveikti ne tik kvėpavimo takus, bet ir kitus organus. Koks bus atsakas į infekciją, žmogus lengvai ar sunkiai sirgs, labai priklauso nuo bendros sveikatos būklės. Kuo sveikesnis, stipresnis organizmas, tuo jam lengviau kovoti su infekcija“, – sakė A.Liepaitė.
Nauja liga gali priminti ir buvusius susirgimus. Jeigu žmogus praeityje sunkiau sirgo, A.Liepaitė patarė apie tai pasakyti gydančiam gydytojui, nes gali reikėti papildomo ištyrimo.
Ar verta pasirodyti pulmonologui, kardiologui, reumatologui ir kokiais atvejais – būtinai?
Pasak 15min pašnekovės, skirtingų specialistų konsultacijos būtinos pacientams, po ligos patiriantiems liekamųjų reiškinių. Jeigu jie susiję su širdies ir kraujagyslių problemomis ar krūtinės skausmais, ritmo sutrikimais, padidėjęs ar sunkiai reguliuojamas kraujospūdis, reikia pasirodyti kardiologui. Jeigu po ligos pasireiškia dusulys, kvėpavimo sutrikimai ar ilgai nesiliauja kosulys, reikia pasirodyti pulmonologui. Na, o jeigu vargina sąnarių, raumenų skausmai, sisteminiai, kartais net sunkiai paaiškinami simptomai, galėtų padėti reumatologas.
„Jeigu žmogus serga rimtomis lėtinėmis ligomis, tokiomis, kaip lėtinė obstrukcinė plaučių liga, astma ar koronarinė širdies liga, yra buvęs miokardo infarktas, kitų kardiovaskulinių įvykių, arba, jei žmonės serga autoimuninėmis ligomis, specialistų konsultacijos ypač svarbios, nes infekcinės ligos dažnai apsunkina lėtinių ligų kontrolę, gali tekti koreguoti ar net keisti jų gydymą“, – atkreipė dėmesį šeimos gydytoja.
Naujas priešas neišstūmė senojo: dvigubas iššūkis
Lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms neretai iššūkis priimti sprendimą dėl skiepų, nes nėra tikrumo, ar tai nepablogins jų būklės. Gydytoja A.Liepaitė neabejoja skiepų nuo koronoviruso infekcijos nauda: „Skiepai ypatingai svarbūs sergantiesiems lėtinėmis ligomis, tiems, kurie yra jautresni ir gali sirgti sunkesnėmis ligos formomis“.
Nors turime naują bendrą priešą, su kuriuo kovojame – koronavirusą – gripas ir kiti senieji priešai niekur nedingo. Pasak gydytojos, gripo atvejų kiek sumažėjo, tačiau jis yra ir toliau sėkmingai mutuoja, todėl skiepytis būtina kasmet, kad apsisaugotume nuo tais metais cirkuliuojančios gripo atmainos.
„Klaidinga būtų manyti, kad gripas visai nepavojinga ir neklastinga liga, kurios nebereikia bijoti. Gripas pavojingas, be to pandemijos metu būtų ypač pavojinga, jei žmogus susirgtų viena liga po kitos – koronavirusine infekcija ir gripu. Išaugtų komplikacijų rizika, ilgėtų sveikimo laikas, tad tikrai siūlyčiau skiepytis nuo abiejų ligų, juolab, kad koronaviruso ir gripo skiepai galimi tuo pat metu“, – sakė A.Liepaitė.
Gydytojos praktikoje yra buvę atvejų, kai tas pats žmogus sirgo abiem minėtomis ligomis. Laimei, mirčių pavyko išvengti, tačiau gydyti tikrai nebuvo paprasta, kaip ir sudėtinga priežiūra po ligos. Dvi sunkios ligos – dvigubas iššūkis organizmui.
Liekamieji reiškiniai po gripo ir koronaviruso infekcijos, kuriuos dažniausiai gydytojai A.Liepaitei mini jos pacientai: nuovargis, bendras silpnumas, prakaitavimas, galvos svaigimas. Pasitaiko ir psichologinių simptomų: nerimo, depresijos, miego, atminties sutikimų.
„Dalis pacientų, pasveikusių nuo Covid-19 ligos, dar ilgai neatgauna uoslės, nejaučia skonio ir tai tikrai labai pablogina gyvenimo kokybę“, – pastebi Baltijos-Amerikos klinikos šeimos gydytoja.
Ateina su negalavimų sąrašu
Jei žmogus niekaip neatsigauna po ligos, A.Liepaitė pataria nenumoti ranka į simptomus. „Pacientai sako, kad nenori trukdyti dėl nerimtų problemų, tačiau negalavimai nėra smulkmenos. Pagal galimybes stengiamės visus priimti, pakonsultuoti. Kartais geriau atėjus pasitikrinti ir būti tikram, kad nėra nieko rimto, galima ramiai laukti, kol pamažu atsigausime po ligos, nei pražiūrėti kažką svarbaus”, – sakė šeimos gydytoja.
Ne vienas pacientas atėjęs į kabinetą ne tik staiga pasijunta geriau, bet ir pamiršta, ko norėjo paklausti. 15min pašnekovės receptas tokiais atvejais – prieš vizitą viską ramiai susirašyti ir ateiti su nusiskundimų sąrašu.
„Kai kurie pacientai pasinaudoja šiuo patarimu, ateina su sąrašu klausimų ar pastebėjimų. Juolab, kad medicinoje labai svarbus dalykas – savistaba. Kaip kad stebėti savo kraujospūdį ir pulsą, viską galima susižymėti ir atnešti gydytojui parodyti“, – patarė A.Liepaitė.
Kaip neįsisukti į ligų ratą, o įsisukus – ištrūkti?
Kaip šaltuoju metų laiku neįsisukti į ligų ratą, stiprinti imunitetą ir į kitus šaltuoju metų laiku aktualius klausimus Baltijos-Amerikos klinikos šeimos gydytoja A.Liepaitė atsakė 15min studijoje, „Gydytojas pataria“ laidoje. Kviečiame pasižiūrėti.
