„Pirmosios pagalbos veiksmus teisingai atlikti turėtų mokėti kiekvienas iš mūsų. Šių įgūdžių gali prireikti bet kur ir bet kada – kolegai, praeiviui, ar artimajam“, – pasakojo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus pirmosios pagalbos instruktorė Irma Bukotienė.
Pirmosios pagalbos veiksmus teisingai atlikti turėtų mokėti kiekvienas iš mūsų.
Pirmosios pagalbos mokymus įmonėms, individualiems asmenims, tėvams vedanti specialistė ypatingą dėmesį skiria gaivinimui.
„Daugelis įsivaizduoja, kad žmogų gaivinant užtenka žinoti, kiek atlikti krūtinės paspaudimų bei įpūtimų, ir prireikus tuos veiksmus galėtų atlikti. Tačiau tik paskaityti apie tai, ar pažiūrėti iš šono nepakanka. Labai svarbu atlikti šią veiksmų seką ant manekeno, mokymų metu sumodeliuotoje situacijoje. Tik tokiu atveju nutikus nelaimei jūsų veiksmai bus efektyvūs“, – teigė I.Bukotienė.
Instruktorė praktinių užsiėmimų metu dažną nustebina sakydama, kad nereikėtų baimintis to, kad darant krūtinės paspaudimus galima sulaužyti nukentėjusiajam šonkaulius.
„Darant krūtinės paspaudimus suaugusiam žmogui krūtinės ląstą reikia įspausti 5–6 cm. Žinoma, mūsų tikslas nėra sulaužyti šonkaulių, bet gali nutikti taip, kad stengiantis kuo giliau įspausti, jie gali lūžti. To bijoti nereikėtų“, – patikino ji.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus patarimai:
- Kokiu atveju atlikti gaivinimo veiksmus?
Gaivinimo veiksmus reikia atlikti kai žmogus yra be sąmonės. Tokiu jis laikomas, kai nereaguoja į jokį žodinį kalbinimą ar švelnų pajudinimą.
- Ką daryti toliau?
Patikrinti ar nukentėjusysis kvėpuoja. Atverti kvėpavimo takus atlošiant galvą ir pakeliant smakrą. Pasilenkti prie nukentėjusiojo veido ir bandyti išgirsti, pajausti kvėpavimą, žiūrėti ar nejuda/nesikelia krūtinė. Jeigu nustatėte, kad žmogus nekvėpuoja, būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą (GMP) ir pradėti gaivinti.
Jei esate vienas, GMP būtina kviesti pačiam, jei aplink yra daugiau žmonių – įpareigoti vieną iš šalia esančiųjų tai padaryti. Svarbu konkrečiai pasakyti kuris iš aplinkinių turi iškviesti greitąją pagalbą.
- Kaip gaivinti nukentėjusįjį?
1. Daryti krūtinės paspaudimus. Atsiklaupti šalia nukentėjusiojo, vienos rankos kaulinę delno dalį uždėti ant krūtinkaulio centro, pirštus pakelti į viršų, kad neliestų krūtinės. Kitą ranką uždėti ant jau padėtos rankos. Padaryti 30 paspaudimų. Spausti reikia statmenai iš viršaus į apačią, nelenkiant rankų per alkūnes. Paspaudimų gylis: 5-6 cm. Paspaudimų dažnis:100-120 paspaudimų per 1 min.
2. Daryti 2 įpūtimus. Atverti kvėpavimo takus atlošiant galvą, ir pakeliant smakrą. Dviem pirštais užspausti nukentėjusiojo nosį, įkvėpti, stipriai apžioti jo lūpas, padaryti įpūtimą. Įpūtimo trukmė – 1 sek.
Padarius įpūtimą reikia atsitraukti nuo nukentėjusiojo burnos, vėl įkvėpti, stipriai apžioti jo lūpas,
padaryti antrą įpūtimą. Darant įpūtimus būtina stebėti krūtinės ląstą, jei ji pakilo – įpūtimas atliktas teisingai.
Svarbu nuolat stebėti žmogaus būklę. Jei atlikus šiuos veiksmus nematote atsigavimo požymių – tęskite gaivinimą.
- Ar saugu atlikti įpūtimus?
Daryti įpūtimus visiškai saugu naudojant specialią apsauginę veido kaukę, kuri apsaugo nuo ligų, sąlyčio su krauju ar kitais kūno skysčiais, oro lašelių būdu užkrečiamų ligų.
Tačiau jeigu gaivintojas neturi apsauginės veido kaukės, nenori, negali ar nemoka daryti įpūtimų, gali daryti vien krūtinės paspaudimus. Paspaudimų gylis: 5–6 cm., paspaudimų dažnis: 100–120 paspaudimų per 1 min.
Gaivinti reikia tol, kol atvyks greitoji pagalba, nukentėjusysis atsigaus, arba tol, kol gaivintojas turės jėgų.
- Kiek laiko gaivinti?
Gaivinti reikia tol, kol atvyks greitoji pagalba, nukentėjusysis atsigaus, arba tol, kol gaivintojas turės jėgų. Jeigu yra keli žmonės, galintys gaivinti nukentėjusįjį, pasikeisdami tai daryti turėtų kas 2 min.
- Kas kiek laiko reikėtų atnaujinti pirmosios pagalbos įgūdžius?
Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus judėjimas tai daryti rekomenduoja kas metus.
Lietuvos Raudonasis Kryžius vykdo kampaniją, kurios metu siekia atkreipti dėmesį į pirmosios pagalbos svarbą ir organizuoti mokymus darbo vietoje.
