Arbata numalšina troškulį, suteikia žvalumo, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, normalizuoja kraujagyslių ir širdies sistemos darbą, lėtina senėjimo procesus, rašoma lifehacker.ru. Tačiau yra ir tam tikrų niuansų, kuriuos reikia žinoti arbatos mylėtojams.
Labai karšta arbata gali sukelti kraujavimą
Britų ausų, nosies ir gerklės gydytojas ir plastinės chirurgijos specialistas Henry Sharpe'as mano, kad deginančiai karštos arbatos gėrimas gali atsiliepti nosiaryklės kraujagyslėms. Garai iš arbatos puodelio turi įtakos jų išsiplėtimui, todėl gali išprovokuoti nosies kraujavimą.
Be to, vienas tyrimas atskleidžia ir vėžio riziką. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (International Agency for Research on Cancer (IARC)) atskleidžia, jog karštesnis nei 65 °C vanduo padidina auglių stemplėje riziką gyvūnams, todėl manoma, kad tokia temperatūra gali būti kancerogeniška ir žmonėms.
IARC direktorius Christopheris Wildas sako: „Kaip rodo tyrimai, karštų gėrimų vartojimas sukelia riziką susirgti stemplės vėžiu ir būtent atsakomybė šiuo atveju tenka temperatūrai.“ Ideali arbatos temperatūra laikoma 50–60 laipsnių.
Pernelyg stipri arbata kenkia kaulams ir dantims
The New England Journal of Medicine buvo aprašyti tam tikri atvejai, kai pernelyg stipri arbata turėjo neigiamos įtakos sveikatai. 47-erių metų moteris „mėgavosi“ itin stipria arbata (iš 100–150 pakelių) daugiau kaip 17 metų, todėl ilgainiui neteko dantų, o jos kaulai tapo trapūs. Rašoma, jog taip galėjo nutikti dėl to, kad kauluose kaupėsi fluoras, kuris gaunamas ir su stipria arbata. Todėl specialistai rekomenduoja nepadauginti arbatos, ypač – stiprios.
Arbatoje gali kauptis sunkieji metalai
2013-aisiais metais Journal of Toxicology publikavo arbatos pakeliuose iš įvairių pasaulio regionų tyrimo rezultatus. Toksikologai arbatoje pakeliuose aptiko tokių sunkiųjų metalų kaip švinas, arsenas, kadmis, aliuminis.
2011-ųjų metų Kalifornijos universiteto tyrime atskleidžiama, kad arbatos gėrimas iškart po valgio neigiamai veikia geležies įsisavinimą.
Manoma, kad sunkieji metalai į arbatą patenka per užterštą dirvą, ypač kai plantacijos įsikūrusios šalia gamyklų, fabrikų, elektrinių. Kuo ilgiau pakelis prabūna karštame vandenyje, tuo daugėja sunkiųjų metalų, todėl mokslininkai siūlo arbatos pakelio nelaikyti vandenyje ilgiau kaip tris minutes.
Dar vienas variantas – rinktis baltąją arbatą, kadangi šiuo atveju arbatos lapeliai skinami visai jauni, todėl nespėja prikaupti sunkiųjų metalų. Be to, arbatos žinovai apskritai nerekomenduoja skanauti arbatos iš pakelių.
Kai kada arbata gali pakenkti kepenims
Greičiausiai esate girdėję, kad su žolelėmis ir jų arbatomis reikia būti atsargiems ir rinktis pasitarus su žinovu ar specialistu. Žolelėse gali kauptis pirolizidino alkaloidai, turintys įtaką mūsų sveikatai, galintys pakenkti kepenims. 2015-aisiais metais žurnalas Food Chemistry publikavo 44 žolelių arbatų tyrimų rezultatus. Tos arbatos buvo skirtos mažiems vaikams, nėščioms ir maitinančioms moterims.
Netgi 86 proc. pavyzdžių buvo aptikta pirolizidino alkaloidų. Ir nors rašoma, jog saugiai vartojant žoleles jos neturėtų pakenkti suaugusiam žmogui, kita situacija su vaikais ir nėščiomis bei maitinančiomis moterimis, todėl reikėtų pasitarti su specialistais, ar iš viso ir kokias galima vartoti.
Arbatos gėrimas iškart po valgio gali būti susijęs su geležies trūkumu
2011-ųjų metų Kalifornijos universiteto tyrime atskleidžiama, kad arbatos gėrimas iškart po valgio neigiamai veikia geležies įsisavinimą. Dėl geležies trūkumo organizme kenčia mūsų savijauta ir sveikata, blogėja odos, plaukų būklė, gali prasidėti anemija. Todėl po valgio palaukite bent 20 minučių ir tuomet gerkite arbatą.
Arbata gali sukelti nemigą
Dėl to galime kaltinti kofeiną ir aromatines medžiagas. Arbata mus žvalina, suteikia budrumo – trumpai tariant, ryte ji puikiai žadina ir yra kone nepakeičiama. Tačiau vakare toks poveikis gali neigiamai atsiliepti susiruošusiems miegoti. Pastaruoju atveju patartina rinktis žolelių, o ne juodąją ar žaliąja arbatą, kuriose gausu kofeino.
