Dažnu atveju šis negalavimas gali būti susijęs su tarpslankstelinių stuburo diskų susirgimais. Stuburo slankstelius jungia kremzliniai tarpai ir tarpslanksteliniai diskai. Jie yra tvirti, tačiau elastingi, todėl leidžia stuburui lankstytis. Atsiradus patologijai, judesiai tampa riboti, skausmingi, sutrinka įprasta, kasdienė žmogaus veikla, todėl toks pacientas dažnai tampa nedarbingas.
Medicinos mokslų daktaras Bronius Špakauskas neurochirurgu dirba daugiau nei 40 metų. Stuburo neurochirurgijoje besispecializuojančiam ir medicinos mokslų daktaro disertaciją apgynusiam gydytojui suteikta aukščiausia neurochirurgo kvalifikacinė kategorija. Didžiąją savo gyvenimo dalį medikas specializuojasi būtent stuburo chirurgijoje, gydydamas įvairias ligas, onkologinius susirgimus bei traumines deformacijas.
Per daugelį metų sukaupta neįkainojama patirtis bei atidumas paciento skausmui yra vieni iš pagrindinių faktorių, lemiančių gydytojo populiarumą tarp pacientų.
Skausmo gydymo ir stuburo chirurgijos klinikoje „Clinic AGATAS“ dirbantis med. m. dr. B.Špakauskas atsako į aktualius klausimus apie pagrindinius stuburo susirgimus, jų simptomus bei gydymo metodus.
– Kokie stuburo susirgimai pasitaiko dažniausiai?
– Dažniausia ir „populiariausia“ stuburo liga, ypač – išsivysčiusiose visuomenėse, yra osteochondrozė. Tai – degeneracinė liga, kuri pirmiausia paliečia tarpslankstelinius diskus ir stuburkaulių kraštus. Kalbant apie klinikinius simptomus, reikėtų paminėti, jog ši liga pasireiškia skausmais, judesių apribojimu, skausmų plitimu į rankas, kojas, kartais – jų tirpimais ar netgi nusilpimais.
Pagrindinė osteochondrozės išraiška yra tarpslankstelinė disko išvarža – būsena, kai iš tarpslankstelinio disko išsiveržia kremzlės fragmentas. Mes galime jausti skausmus arba tirpimus rankoje, kojoje.
Dažniausiai tarpslankstelinio disko išvaržos susiformuoja dviejose vietose – tarp apatinių kaklo slankstelių ir apatinių juosmens slankstelių.
Pažeidimo aukštis susijęs su tuo, kad šios vietos yra didžiausios stuburo apkrovos zonos ir didžiausios stuburo lankstumo bei paslankumo vietos.
Tai, kas daugiausia naudojama, pirmiausia ir sudyla.
Vis dėlto klaidinga manyti, jog, atėjus vizito pas neurochirurgą, iškart teks gultis ant operacinio stalo. Paprastai tarpslankstelinio disko operacija skiriama tik 10 proc. pacientų, kurie kreipiasi į neurochirurgą.
Svarbu pabrėžti, jog operacija yra priemonė, kurios imamasi tik tuo atveju, kai konservatyvios priemonės, tokios kaip kineziterapija, skausmo gydymas ar svorio sureguliavimas (jei stuburo skausmas susijęs su viršsvoriu) nebegali padėti.
– Kokie yra pagrindiniai simptomai, rodantys, jog operacija gali būti neišvengiama?
– Kiekvieno paciento simptomai gali būt labai skirtingi, priklausomai nuo išvaržos buvimo vietos ir individualios paciento reakcijos į skausmus. Jei paciento disko išvarža yra stuburo juosmens regione, tuomet gali būti jaučiami skausmai, kurie plinta iš nugaros zonos žemyn į vieną arba abi kojas, kartais – net į pėdas. Gali atsirasti skausmai, pavyzdžiui, elektros srovės smūgis stovint, vaikštant arba sėdint. Taip pat tokie veiksmai, kaip pasilenkimas, sunkumų kėlimas, sukinėjimasis ir sėdėjimas, gali pastiprinti skausmus. O atsigulus ant nugaros sulenktais keliais galima pajusti palengvėjimą, kadangi ši poza padeda susilpninti spaudimą į tarpslankstelinį diską.
Kartais gali atsirasti nejautrumas ir tirpimas kojose arba pėdose, nugaroje arba kojose – mėšlungis arba raumenų traukuliai. Kankinant skausmui taip pat gali būti jaučiamas kojų raumenų silpnumas arba kelio ar girnelės refleksų sumažėjimas. Sunkiais atvejais gali atsirasti pėdų silpnumas (koja užkliūva vaikštant), galimas tuštinimosi arba šlapimo pūslės kontrolės sumažėjimas. Jeigu atsiranda išreikštas kojų silpnumas, šlapimo pūslės arba žarnų funkcijos kontroliavimo sunkumas – nedelsiant kreipkitės į specialistus.
– Gydytojau, sakykite, kokios operacijos taikomos gydant stuburo išvaržą?
– Klasikinė mikrodiskektomija, atliekama dėl tarpslankstelinio disko išvaržos, yra pati populiariausia ir dažniausiai atliekama stuburo operacija tiek pas mus, tiek visame pasaulyje.
Šios operacijos metu atliekamas nedidelis 2,5–3 cm pjūvis ir, naudojant operacinį mikroskopą bei mikrochirurginę techniką, identifikuojami nerviniai elementai, pašalinama dalis raiščių, dalis kaulo paviršiaus ir išimamas tarpslankstelinės kremzlės gabalas, kuris, įstrigęs stuburo kanale, suspaudė nervinius elementus. Tuo pačiu atpalaiduojami nerviniai elementai, ir pasiekiami gana geri gydymo rezultatai.
Ši operacija yra viena iš populiariausių. Kai kuriais kitais atvejais tam tikrai selektyviai pacientų grupei galima atlikti minimaliai invazyvią operaciją – nukleoplastiką.
– Gal galėtumėte plačiau papasakoti apie minimaliai invazyvią operaciją – nukleoplastiką?
– Minimaliai invazyvi operacija – tai tarpslankstelinio disko gydomoji operacija, kurios metu su specialia adata rentgeno kontrolėje operacinėje įduriama į pažeistą tarpslankstelinį diską.
Dažniausiai tai gali būti juosmeninė arba kaklinė stuburo dalis. Į jas pro specialią adatą įvedamas elektrodas. Po bandomosios stimuliacijos, įsitikinus, kad elektrodo padėtis yra saugi, atliekama radiodažnuminė destrukcija. Jos principas toks: tarpslankstelinio disko struktūra suskaidoma, įvyksta kobliacija, kurios metu sumažėja disko intradiskalinis slėgis (slėgis pačiame diske). Dėl to tarpslankstelinis diskas, prieš tai buvęs išsigaubęs ir lietęs arba dirginęs nervinę šaknelę, susitraukia, atsipalaiduoja ir pacientui pagerėja tiek funkcija, tiek klinikinė išraiška, t. y. nebelieka skausmo.
Minimaliai invazyvi operacija priskiriama prie dienos chirurgijos. Tai – ambulatorinė operacija, kurios metu taikoma bendrinė anestezija ar spinalinė nejautra su bendrine sedacija.
Tokio pobūdžio operacija, priklausomai nuo paciento klinikinio atvejo, trunka iki vienos valandos. Jau 2–3 val. po šios operacijos pacientas gali keltis ir pradėti vaikščioti.
Priklausomai nuo to, kokiame aukštyje ir vietoje buvo atliekama operacija – juosmuo tai ar kaklas, atitinkamai skiriamas tausojantis, labai tausojantis ar mažai tausojantis rėžimas. Paprastai pacientas vaikšto jau tą pačią dieną, po kaklinės stuburo dalies operacijos gali iš karto sėdėti. Po operacijos juosmeninėje dalyje keletą dienų reikia riboti sėdėjimą, ilgalaikį sėdėjimą automobilyje, lankstymąsi, nugaros raumenų apkrovimą.
– Kam galima atlikti minimaliai invazyvią stuburo operaciją?
– Svarbu pabrėžti, kad tokio pobūdžio operacijos turi ribotą pritaikymą. Jos taikomos tik tam tikrai pacientų grupei. Yra svarbus kūno sudėjimas, amžius, ligos trukmė, gretutinės ligos ir kt. Pacientai, kuriems taikoma ši minimaliai invazyvi operacija, paprastai patiria skausmą nugaros ar pečių juostoje, bet ne šaknelinį skausmą, t. y. rankų ar kojų tirpimus.
Tik po nuodugnaus paciento klinikinio atvejo įvertinimo neurochirurgas gali nuspręsti, kokio pobūdžio operacija bus taikoma.
Sveikatos priežiūra po operacijos
Pacientas namo po operacijos gali vykti jau tą pačią arba kitą dieną. Po dienos reikia pertvarstyti dūrio vietą, keletą dienų vengti aktyvaus fizinio krūvio. Kaklinei daliai taikoma mažiau apribojimų. Gijimo periodas gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių, priklauso, ką pacientas dirba, kaip aktyviai užsiima fizine veikla.
Taip pat labai dažnai pacientams padeda pozityvus požiūris bei atsakingas rūpinimasis savo sveikata:
- Tinkama sėdėjimo, stovėjimo, vaikščiojimo, gulėjimo poza. Išmokite teisingos kasdienės ergonomikos – atkreipkite dėmesį į tai, kaip sėdite, miegate, vairuojate, judate.
- Kineziterapeuto sudaryta pratimų programa, stiprinanti korseto raumenis. Palaikykite harmoningą raumenyną – įtraukite į dienotvarkę subalansuojančią, atstatančią, harmonizuojančią bendrą viso kūno mankštą.
- Tinkamas sunkumų kėlimas – visuomet įvertinkite savo galimybes ir tausokite save.
- Žalingų įpročių – rūkymo, alkoholio vartojimo –atsisakymas.
- Tinkamas kūno svoris. Subalansuota visavertė mityba ne tik užtikrina gerą sveikatą, pagerina nuotaiką, aktyvina mąstymą, gali sumažinti stresą, bet ir padidina darbo našumą.
Reaguokite į pirmuosius signalus, net jeigu skausmas pakenčiamas – nekentėkite. Kreipkitės į specialistus – nesiimkite problemos spręsti patys.
Savigyda gali dar labiau pakenkti Jūsų sveikatai!
