Karoliniškių poliklinikos šeimos gydytoja Dovilė Ilgūnienė pabrėžia, kad greitų ir lengvų rezultatų dažniausiai nebūna, o naujiems įpročiams susiformuoti vienam žmogui reikia vos poros savaičių, o kitam – ir metų.
Pakeitus gyvenimo būdą nebereikia vaistų
Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie ryšį tarp gyvenimo būdo ir sunkių ligų – kaip kraujotakos ar onkologinių susirgimų. Vienos iš dažniausių ligų, kuriomis serga išsivysčiusių šalių gyventojai, yra širdies-kraujagyslių ligos. Lietuvoje daugiausia žmonių miršta būtent nuo kraujotakos sistemos ligų. Joms atsirasti didelę įtaką turi aterosklerozė, t. y. lėtinis kraujagyslių uždegimas, arterijų susiaurėjimas.
D. Ilgūnienė pasakoja, kad čia didelį vaidmenį vaidina visų dažnai linksniuojamas cholesterolis, „kemšantis“ kraujagysles. Pasirinkus sveiką gyvenimo būdą, galima reikšmingai sumažinti MTL–cholesterolio (blogojo cholesterolio) kiekį organizme.
„Jo sumažinimui didelę įtaką turi skaidulinių medžiagų maisto racione padidinimas, mažesnis transriebalų bei sočiųjų riebalų vartojimas. Norint sumažinti trigliceridų (TAG) koncentraciją kraujyje, itin svarbu palaikyti normalų kūno svorį, riboti alkoholio vartojimą, būti fiziškai aktyviam, sumažinti greitųjų angliavandenių vartojimą bei didinti omega-3 riebalų rūgščių kiekį maisto racione. Žmonėms, sergantiems arterine hipertenzija, itin svarbus pakankamas fizinis aktyvumas, optimalus druskos kiekio vartojimas (5 g / parai) ir normalus kūno svoris.“, – teigia gydytoja.
Pasak jo, pakeitus gyvenimo būdą, dažnai yra sumažinama antihipertenzinių vaistų dozė arba jų net visai atsisakoma.
Žmonės, sergantys širdies-kraujagyslių ligomis, neretai serga ir diabetu. Medikė pasakoja, kad jeigu tai yra 2-o tipo cukrinis diabetas, jo vystymąsi galima atitolinti, tinkamai pakeitus gyvenimo būdą. Pašnekovės teigimu, koreguojami 2-o tipo cukrinio diabeto išsivystymo rizikos veiksniai yra nutukimas, nepakankamas fizinis aktyvumas, netinkama mityba (gausus cukraus, greitųjų angliavandenių vartojimas), rūkymas, nuolatinis stresas, mažas skaidulinių medžiagų vartojimas.
„Bene visus žmones labiausiai gąsdina onkologinės ligos diagnozė. Niekas nenori jos išgirsti nei sau, nei savo artimiesiems. Yra 10 taisyklių, kurias suformulavo Europos komisija kartu su nacionalinėmis vėžio draugijomis. Laikantis jų, sumažinama rizika susirgti onkologinėmis ligomis“, – sako D. Ilgūnienė.
10 paprastų sveikatos taisyklių
1. Nerūkykite. Nuolat ilgą laiką rūkantiems žmonėms plaučių vėžio rizika padidėja apie 10 kartų! Taip pat rūkant padidėja tikimybė susirgti tokiais onkologiniais susirgimais kaip gerklų, burnos, ryklės, kepenų, šlapimo pūslės, stemplės, kasos, skrandžio, gimdos kaklelio vėžiu.
2. Nepiktnaudžiaukite alkoholiu. Vartojant didelį kiekį alkoholio, padidėja rizika susirgti burnos ertmės ir gerklų vėžiu.
3. Valgykite šviežių daržovių ir vaisių kasdien. Šiuose maisto produktuose gausu organizmui reikalingų vitaminų, mineralinių medžiagų, antioksidantų, stiprinančių organizmo imuninę sistemą, padedančių atsilaikyti prieš vėžio ląsteles.
4. Stebėkite savo virškinimą. Daug skaidulų turintis augalinės kilmės maistas veikia kaip žarnyno „šluota“: išvalo žarnyną, palaiko jo tonusą, neleidžia kauptis kenksmingoms medžiagoms.
5. Kontroliuokite antsvorį. Antsvoris ir nutukimas susijęs su storosios žarnos, gimdos (endometriumo), krūties (moterims po menopauzės), prostatos, stemplės, inkstų onkologiniais susirgimais. Todėl kiekvienas iš mūsų turėtų stengtis kuo daugiau judėti, vengti nereikalingų kilogramų.
6. Nepersikepinkite saulėje. Mažos UV spinduliuotės dozės reikalingos žmogaus sveikatai – jų reikia vitamino D gamybai organizme. Tačiau pernelyg intensyvus ultravioletinių spindulių poveikis yra svarbiausias odos vėžio ir odos melanomos išsivystymo rizikos veiksnys.
7. Venkite tiesioginio kontakto su kenksmingomis cheminėmis medžiagomis. Tai ypač aktualu žmonėms dirbantiems chemijos pramonėje.
8. Akylai stebėkite savo kūną. Jeigu pastebėjote ką nors neįprastą – keistą apgamą, atsiradusį sukietėjimą, kraujavimą, negyjančią žaizdą – kreipkitės į gydytoją.
9. Nenumokite ranka į menkus negalavimus. Jeigu nesiliaujate viduriavę, kankina nuolatinis kosulys arba užkimimas, nepaaiškinamai krenta svoris arba užkietėja viduriai – tučtuojau eikite pas gydytoją.
10. Reguliariai tikrinkitės profilaktiškai. Bent kartą metuose apsilankykite pas šeimos gydytoją. Jis informuos, kokie profilaktiniai tyrimai jums priklauso.
Ilgalaikių rezultatų greitai nebus
„Norint pradėti gyventi kitaip nei iki šiol, reikia, kad susiformuotų nauji įpročiai, o tam reikia laiko. Laikas, per kurį susiformuoja nauji įpročiai kiekvienam žmogui yra individualus. Tačiau būtina atminti, kad ilgalaikis rezultatas niekada nėra pasiekiamas greitai“, – pabrėžia šeimos gydytoja.
Nauji įpročiai susiformuoja per keletą savaičių ar mėnesių. Būtent todėl ir gyvenimo būdo pokyčių projektas „Gyventi sveikai – gera!“ trunka net tris mėnesius. Per tiek laiko dvi projekto dalyvės – kūrybininkė Julija Žižė ir dainininkė Ineta Puzaraitė-Žvagulienė – padedamos gydytojų stengiasi koreguoti gyvenimo būdą, mitybą, reguliuoti fizinį aktyvumą ir rūpintis psichine sveikata. Kaip joms sekasi, galite sužinoti projekto paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.
Informacija parengta bendradarbiaujant su LR sveikatos apsaugos ministerija, kuri įgyvendina Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija – informavimas apie veiksmų programą“