Kaip išgyventi tokiais gyvenimo periodais tinklalapyje psy-practice.com pasakoja psichologė Irina Dybova. Specialistė atvira – jos sūnus rimtai susirgo, tad patarimuose atsispindės ir jos asmeninė patirtis. Skyrybos, netektys, išdavystės, ligos – tokie įvykiai daro poveikį ne tik tai išgyvenančiam žmogui, bet ir visiems jo artimiesiems.
Patarimai, kaip išgyventi patiriant krizę:
Ieškokite palaikymo. Kuo daugiau paramos sulauksite iš savo aplinkos, tuo stabilesnė bus jūsų būsena, pavyks išsaugoti stiprybę. Tik tokiu atveju į jus galės atsiremti jūsų vaikai, galėsite suteikti paramą tiems, kam reikia matyti, jog situaciją jūs vertinate blaiviai. Kalbėkite, prašykite pagalbos, tiesiog išsikalbėkite.
Taupykite jėgas. Penktą kartą pasakojama istorija apie sunkius, skausmingus išgyvenimus – tarsi neužgyjančios žaizdos krapštymas. Tausokite jėgas ir pasakokite tik tiems, kam svarbu papasakoti, kas suteiks palaikymą, o ne „mirs“ kartu su jumis. Traumuojančias, skausmingas detales palikite artimiausiam žmogui ir savo psichoterapeutui, jeigu jums tokio prireiks.
Likite realybėje. Prisifantazuoti galima bet ko. Remkitės sveiku protu ir faktais. Nėra reikalo pagražinti situacijos, tačiau ir kurti sau papildomo siaubo, grėsmių neverta.
Nedarykite iš to paslapties. Niekas taip nealina, kaip paslapties saugojimas. Ir niekas taip nekenkia šeimai, kaip šeimyninės paslaptys. Jos, kaip juodos skylės, traukia į save energiją ir nuodija gyvenimą ne tik tiems šeimos nariams, kurie gyvena dabar, bet ir, anot kai kurių psichologų, dar ir kelioms būsimoms kartoms. Apie sudėtingus dalykus kalbėkite aiškiai ir suprantamai. Ir kuo rimtesnė, nemalonesnė yra informacija, tuo paprasčiau ir aiškiau ji turi būti pateikta šeimos nariams.
Neslėpkite to nuo draugų. Draugai reikalingi tam, kad jus palaikytų. Nėra reikalo užsidaryti savo skausme ir nešiotis jį. Dalykitės savo vargais su draugais.
Raskite laiko paverkti. Neišverktos ašaros vis tiek ras kelią. Jos gali „išeiti“ šlapiuojančių ir negyjančių opelių pavidalu, nedideliais vidiniais kraujavimais. Ar jums to reikia? Verkite. Atraskite laiko ir tinkamą vietą, kad galėtumėte paverkti, išsivalyti nuo vidinio skausmo. Ir tada ašaros nepasirodys kaskart, vos tik bus prisiminta jums skaudi tema.
„Susitikimas su praeities vaiduokliais“. Krizė, kaip didelė banga, nuo dugno pakelia visus „baubus“: konfliktus, paslaptis, neišverktus praradimus, nepamirštas nuoskaudas, senas baimes ir, atrodytų, seniai užmirštas šeimos istorijas. Visa tai, kas gulėjo po storu kasdienybės sluoksniu, dabar kelia galvą, kad būtų išgirsta ir galbūt išspręsta ar užbaigta būtent dabar.
„Bėda neateina viena“. Tai, kas anksčiau buvo nepastebima ir ignoruojama, vėl atgyja ir virsta konfliktais. Sudėtingi įvykiai gimdo nerimą, nuogąstavimus, baimes ir neramius lūkesčius. Nervingumas tiesiog sklando ore. Bet kokia atsitiktinė kibirkštėlė pajėgi sukelti sprogimą. Tie įvykiai, žmonės ir aplinkybės, kurie anksčiau kėlė tik silpną susierzinimą, dabar pradeda nervinti, dingsta pakantumas ir gimsta noras „išsiaiškinti“. Tai, kas anksčiau buvo lengvai kontroliuojama (žmonės, santykiai, ateitis), dabar gąsdina.
Pabandykite įvertinti, kuriame krizės etape dabar esate. Jos įveikimo fazes aprašė žinoma psichiatrė Elisabeth Kübler-Ross:
- Šokas ir staigus jėgų netekimas.
- Neigimas: „Ne, to negali būti!“
- Pyktis: susierzinimas tiesiog sklando ore, skubiai ieškoma kaltininkų.
- Baimė ir depresija. Pastaroji susijusi su atsiradusiais gėdos ir kaltės jausmais. Energijos mažėja iki minimumo.
- Liūdesys: lūžio taškas, bylojantis apie sveikimą.
- Susitaikymas: įvykiai ir pasikeitusi situacija priimama kaip duotybė. Pasaulis pasikeitė ir tai jau nesukelia pasipriešinimo. Energija ima kilti.
- Atsisveikinimas: įvyksta paleidimas to, su kuo atėjo laikas atsisveikinti. Su iliuzija apie kitokį gyvenimą, su svajonėmis, planais, viltimis, kurios buvo „iki“ ir dabar pradingo.
- Prasmės paieška ir grįžimas. Žvelgiant į tai, kas įvyko, pradedama tame matyti prasmę. Išgyventa patirtis tampa žmogaus gyvenimo dalimi. Nuo šio momento ši patirtis tampa tuo, į ką, esant reikalui, bus galima atsiremti. Tai tampa jūsų pasiekimu ir jūsų identiteto dalimi. Jūs tapote brandesni.
- Aiškumas ir įgyta ramybė. Pasaulis pasikeitė, tačiau jis nesugriuvo. Jis tapo kitokiu. Kažkas dingo visiems laikams, kažko teko atsisakyti ir pamiršti. Pasaulis kokybine prasme tapo kitokiu. Kaip miestas po lietaus, jis tapo ryškesnis ir aiškesnis.
Krizės – tai brendimo etapai. Kaip skaudu bebūtų tą suvokti, tačiau tai yra mums, mūsų vidiniam vystymuisi būtini etapai.
